Susitikimai su Rothschild Bank (OMA)
Pirmadienio vakarą, visai netikėtai, patekau į paskaitą Londono statybų centre (London Building Centre), kurioje Ellen van Loon (OMA) pristatė pirmąjį didelės apimties realizuotą OMA projektą Londone – Rothschild Bank Headquarters. Netikėtai, nes dieną prieš kvietimą į „fully booked“ renginį atidavė viena draugė, kurią sutikau po ilgo nesimatymo.
Buvo įdomu išgirsti pastato istoriją. Juolab, kad mano asmeninė pažintis su šiuo pastatu, prasidėjusi prieš kelias savaites, buvo taip pat netikėta ir labai tikroviška. Netyčia radau jį siaurų gatvelių tankmėje, ir mane sužavėjo staiga į vidinį kiemą atsivėrusi gatvės erdvė, modernaus pastato santykis su XVII amžiaus bažnyčia ir preciziškai išspręstos detalės. Tą pačią dieną aptikau šio pastato maketą parodoje OMA/Progress. Galbūt tai buvo mano profesinio išprusimo spraga… Bet kita vertus, dėl to tas pirmas susižavėjimas architektūros kokybe, neaikčiojant dėl vardų ir pavardžių, pasirodė buvęs tik dar tikresnis.
Taigi, paskaitoje turėjau galimybę pratęsti šią jaudinančią pažintį ir pasiklausyti istorijų iš užkulisių.
- Paskaitos vieta – London Building Centre
Apie Rothschild Bank. Pastato tūris – lakoniškas ir paprastas. Jo net pamatyti ir suvokti vaikštant mieste beveik neįmanoma, nes stovi jis labai tankiai užstatytoje miesto dalyje (Bank, St. Swithin‘s lane) ir gatvelė, iš kurios buvo projektuojamas pagrindinis įėjimas, yra vos 3 metrų pločio. Taigi dėl tokių vietos ypatybių, tik iš skirtingų ir truputį atitolusių taškų, galima išvysti tai vieną, tai kitą, vis kitokios išraiškos bei kompozicijos, rakursą. Ši teritorijos ypatybė (tankumas ir intensyvumas) taip pat buvo vienas iš iššūkių architektams. Vis tik gana ankštame sklype buvo suprojektuota 13 000 kv. m. biurų (bendras pastato plotas 21 000 kv. m, aukščiausia dalis – 15 aukštų).
Taigi, siekiant sukurti šiokį tokį atokvėpį gatvelei ir pagrindiniam įėjimui, pasak architektų, vienas svarbiausių sprendimų buvo „pakelti pastatą nuo žemės“ ir sulieti siaurutės gatvelės erdvę su vidiniu kiemu. Tai tuo pačiu subtiliai atidengė 1677m. Šv. Stepono Volbruko (St. Stephen’s Walbrook, architektas Christopher Wren, taip pat suprojektavęs Šv. Pauliaus katedrą) bažnyčios fasadą, kuris iki tol buvo nerūpestingai užstatytas.
Pastato tūris susideda iš lakoniškų elementų – kubo ir prie jo besijungiančių kelių stačiakampių – kompozicijos. Visi elementai atskirti vienas nuo kito skirtingo charakterio fasadais: kubas (pagrindinės biurų patalpos) – skaidrus su stambiais metalo elementais; vertikalus tūris (susitikimų kabinetai ir kt.) – “ūkanotas” (čia buvo panaudotas toks pats temptas metalo tinklelis, kaip Sietlo bibliotekos fasaduose). Išties, daugiau apie architektūrinius sprendimus, galbūt geriau papasakoti gali vaizdai ar patys autoriai (nuoroda). Tačiau, klausantis Ellen van Loon pristatymo, man jie – nuo tūrio, funkcijos iki detalių bei medžiagų – pasirodė itin konceptualūs ir aiškūs (kaip ir būdinga OMA‘i).
Pranešėja, beje, gana išsamiai pristatė interjero sprendimus: pavyzdžiui, darbo ar susitikimų kabinetuose plačiai naudojami specialiai šiam interjerui sukurti didžiuliai gobelenai, užuolaidos, kartais šie elementai virsta mobiliomis pertvaromis; konservatyvios bankų bei bibliotekų kultūros tradicijos, sukaupti istorinių paveikslų ir kitokių vertybių archyvai drąsiai interpretuojami ir originaliai eksponuojami; naudojamos prabangios originaliomis technikomis apdorotos medžiagos. Visos šios detalės ir kelias iki jų, kurį nupasakojo pranešėja, tik dar kartą patvirtina, kokį gilų teorinį pagrindą turi OMA projektai ir idėjos, ir kaip juose atsiskleidžia ribų tarp meno, mokslo, kultūros ir architektūros nebuvimas.
Įdomu ir tai, kad pastato projektavimo procesas, pasirodo, buvo ryškus užsakovų keitimosi procesas – nuo itin konservatyvaus ir siauro suvokimo apie banko įvaizdį ir kultūrą, iki tokio, kokį pasiūlė OMA – modernų, prabangų, kūrybišką, kartais jautrų arba labai drąsų. Kai kurie sprendimai, anot Ellen van Loon, bankininkų akyse nušvito tik juos realizavus, o visuma išties praplėtė jų suvokimą apie darbo aplinką, istorines vertybes, tradicijas, banko kultūrą ir netgi save pačius.
Rothschild Bank Headquarters pastato konkursą OMA laimėjo 2006 m. Šiuo metu jis – neseniai baigtas statyti ir ką tik “apgyvendintas”. Būtų puiku pamatyti jį iš vidaus ir pasigėrėti nuostabiais vaizdais nuo pastato stogo-sodo…
Nuotrauka archdaily.com/Philippe Ruault
