leonardo@archfondas

"Architektūros fondo" dienoraštis apie Leonardo da Vinci programos projektą*

Briuselis. Kanalas. SHSH. (ir kas ką sakė)

Graikė buto draugė sakė, kad niekur Briusely nematė pirkti Briuselio kopūstų. Aš mačiau, bet vis dar nežinau, kodėl jie „Briuselio“.

Ona, Leonardo bendražygė, sakė, kad per Briuselį kažkada tekėjo upė – tiesiai per vidurį miesto – vėliau ją užkasė ir dabar vidury miesto “teka” transporto srautai plačia Anspaachlaan gatve.

Visi sako, kad atvažiavus į Briuselį reikia valgyti moules (midijų) ir kažkodėl geriausia jų valgyti arčiau kanalo (kurgi ne, neduokdie jas iš to kanalo būtų ištraukę: nieko gero iš to kanalo – man patarė į kitą pusę kanalo geriau nekišt nosies, o jau tuo labiau negyventi – „nebent užtruktų tris minutes nuo kanalo iki namų su dviračiu“.)

Jonas Mekas spalio 15-ą  sakė, kad išbraukė Briuselį iš savo „Penkių nuobodžiausių miestų sąrašo“ ir vietoj jo įrašė Manhattaną (kur jau ten, dar sakė, kad paskutinįkart Briusely lankėsi prieš penkiasdešimt metų). Kažin ar buvo kitoj kanalo pusėj??

Sako, Briusely buvo ir daugiau kanalų, ne tik tas vienas, bet ir tuos užkasė, kaip upę. Briuseli, tu kaip koks Milanas (aš be galo dėkinga merginai, kuri šią vasarą Milane pasakė, kad jo kanalai buvo naudojami marmurui plukdyti Duomo statyboms. Būčiau visai to miesto nesupratus! Kaip viskas susidėliojo į savo vietas! Ir tų kanalų buvo gerokai daugiau, bet juos užkasė ir išgrindė gatves.) Tai ir sakau, tikras Milanas tas Briuselis.

Ir europietiškos duonos, sako, kitoj kanalo pusėj nenusipirksi – marokietiškos, arabiškos, balaižinkokios nusipirksi, bet tik ne tokios, kokios ieškai. Sako, Briuselio rytuose (tai ten, už kanalo) gyvena vargšai, o vakaruose – turtingi (ė, Briuseli, tu kaip koks Berlynas – Rytų ir Vakarų, tik atvirkščiai viskas!).

Kaskart naujam mieste aš ropščiuos šimtais laiptų, kylu liftais, rampom, ar kuo tik įmanoma, kad tik pamatyčiau miestą iš viršaus. O Briusely tokie vaizdai atsiveria paprasčiausiai einant gatve – jei tik vaikštai kiek aukščiau nei senamiestis. Pavyzdžiui – šitas neblogas Briuselio vaizdas pakeliui į darbą dviračiu (gerai, nemeluosiu, kasdien į darbą dviračiu nevažinėju.. O vaizdas, tada irgi nemeluosiu, ne šiaip neblogas, o kol kas mano mėgstamiausias!)

>>visai saulėtas Briuselis>>

BRUSSELS

Tai kad jau pradėjau „pakeliui i darbą“.. Šeštadienį kraustysimės į naują ofisą (palauk, kodėl šeštadienį? Paaiškinimui reikėtų atskiro skyrelio „Apie darboholizmo apraiškas Briusely“). Dabartinis ofisas pasidarė per ankštas. Tad naujasis bus gerokai didesnis ir vienu aukštu aukščiau, tik ne toks saulėtas, nes langai į vidinį kiemą (ėėė, geri laikai – rugsėjis, šilta, pietūs vidiniam ofiso kieme. Italas Umberto valgo kaip ir kasdien tą patį sumuštinį iš gretimo baro – poulet, carrot, salad, mayonnaise). Žaliaakės paprašaikos katės slankioja aplink staliuką.. Viešpatie, kas augina kates ofiso kieme?) Bet čia toks ofisų pastatas – kažkoks buvęs industrinis, o dabar apgyvendintas dizainerių, architektų, renginių organizatorių ir kačių.

>>lyja, todėl niekas nebepietauja vidiniam kieme>>

SHSH3

Bet dar nematėt SHSH ofiso: baltiems stalams kojas sakė „iš kažkur suveikė“ Majed, tikras parisien, bet kilmės marokietis – vyriausias ofiso architektas po vadovaujančio japonų duo: Shin ir Shizukos. Preciziški maketai ant lentynų („žinokit, jūs visi dalyvaujat geriausio interno maketuotojo konkurse“ – mirkteli juokdamasi Shizuka ir išvardina gal penkis, pasižymėjusius šitoj srity). Mūsų internų čia dabar keturi, oi ne, jau tik trys (du išėjo, viena atėjo) – greit bėga laikas. Ofise kalbama angliškai, prancūziškai ir japoniškai (ir dar neoficialiai – ispaniškai: kalba ispanai ir visi prijaučiantys, t.y. aš ir Madride studijavęs Umberto).

>>senasis ofisas>>

SHSH2

>>naujasis ofisas>>

SHSH

Shizuka – scenografė (bet Japonijoje studijavo architektūrą, o dabar Jungtinėj Karalystėj – scenografijos PhD), ofiso darbų planuotoja ir tvarkos palaikytoja. Shin – architektas, kūrybingas ir atidus detalėms, kartais net per daug atidus – jau, žiūrėk, ir naktis atėjo bediskutuojant apie betono atspalvį Photoshopo lange..). Ar gali būti geresnis duetas? Shizuka atsakinga už scenografijos projektus, Shin – už architektūros, bet didesniuose projektuose vienas kitą palaiko ir dirba kartu. Visada galioja veto taisyklė – jei kažkuri koncepcija ar detalėm vienam jų visiškai visiškai nepatinka, kitas nebesiginčija ir tas variantas atmetamas be tolesnių diskusijų.

Penktadienio vakarais diskusijas pratęsiam prie alaus Barbeton (Bar-beton – betono bare).  Jo iš tikrųjų betoninis baras (baro baras – tai tas aukštas prekystalis, už kurio stovintis barmenas įpila ne veltui taip giriamo belgiško alaus, o dešinėje pusėje sukrautos tą vakarą nemokamos tapas) – taigi Barbeton prekystalis yra Le Corbusier sukurto Cité Radieuse Marselyje kopija. Tikriausiai todėl ir traukia architektus to penktadieninio alaus taurės.

>>BarBeton>>

2014-02-03 09.43.39-2 2014-02-04 09.46.11

Netoliese ir kanalas, kurio visi taip vengia – einant namo vėlų penktadienio vakarą svarbiausia nenusukt link jo!

0 comments
Submit comment