Keep calm and carry on
Kai miestas tampa oro uostu, lėktuvų nusileidimo trajektorija galima vadovautis orientuojantis migruojant jame – lyg nekintačiu vietoženkliu. Londono atveju, tai toks vaivorykštės mastelio monumentas, kurio vizualų pavidalą nenutrūkstamai be protarpių palaiko 5 minučių ritmu besileidžiantys orlaiviai.
Londonas, lyg miestas oro uostas, kuriame liberalios ekonomikos takumo principais žmogiskųjų resursų apykaita vyksta bene sparčiausiai Europoje. Kadaise ši sostinė centralizavo šalį, kuri pagimdė ant greitėjančių bėgiu visuomenę pastačiusią industrinę revoliuciją. Jos spartos galios simboliu buvo garo variklio garvežiai ir fabrikai, pučiantys anglis į dangų. Dabar ši sostinė yra bene didžiausia takiosios rinkos ekonomikos apologete Europoje. Londonas rezultatyviausiai čiuožia ant penktosios globalaus investicinio kapitalizmo bangos būdamas intensyviausiu Europos financiniu centru, pačiame pasaulyje nusileidziantis šiais srautais tik New York’ui. Šio variklio degalas yra žmogiskieji resursai, tekantys ir pratekantys pro finansų sūkuriui palaikyti sukurtą infrastruktūra. Iš dangaus besileidžiantys konkurencijos banglentininkai, suburti iš plataus tarpkontinentinio konteksto karjeros bangose laikytis – bangose, kuriose vyksta nuolatinė pasipildymo ir partekejimo apykaita. Šis beveik tektoniškas vyksmas esmingai apibrėžia šiuolaikinio Londono miestovaizdį bei ritualus. Tiek infrastruktūros karkaso kūryba strateguojama iš apačios, tiek taki indentitetų apykaita, besileidžianti žmogiskaisiais resursais iš viršaus architekturinį miesto pavidalą keičia itin dinamiškai. Takumo ir konkurencijos pasekoje vyksta erdvės atomizacija, kurioje elementų junginiai skaidosi individualumo ir daugialypumo kryptimi. Šio proceso gravitaciją stiprina bei puošia aibė kultūrinio karkaso branduolių (tai iliustruoja vien virš 300 muziejinių / galerijinių įstaigų mieste), sporadiškai pasklidusių po miesto audinį. Šia daugialypumo dauginimo logika miestas su pagreičiu gausėja disonuojančių vizualinių pasaskojimų. Ir čia slypi keista dieviskos tvarkos ironija. Industrinės revoliucijos išpūstas miestas augo homogeniškos konseravatyvios tapatybės rėmuose. Monotoniškai smulkus britiškas plytinis peizažas, pabrėžiamas ribinio mastelio etalonais, ir Viktorijos (angl. Viktorian) bei Paladio (angl. Paladian) stilių kultūriniu diktatu, diskretiškos kaimynystės bei nuobodaus mandagumo principais, kurie be ryškių blaškymūsi, Kontinentinėje Europoje vykstant ryškioms erdvinėms revoliucijoms XX a. pradžioje, apipavidalino itin vientisai pasklidusią miesto strukturą. Dabar ši, lyg penklinė, be įtampų priima vieną liberaliausių XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios tapatybių ir energijos sprogimų. Simbioziškos harmonijos principas randasi tarp monotoniškai monochrominio britiškumo ir margai vientisos atominės marginalizacijos, o ironija slypi kažkur tarpe jų, diskretiškai hegemoniškai soste sėdinčios jos didenybės Karalienės pavidalu. “Keep calm and carry on” – moko šio miesto Karalienė Antro Pasaulinio karo probritiškame propogandiniame plakate, vokiečių antskrydžių blaškomams miestiečių susikaupimui styguoti. Lygsvaroje teiginiui ir pats miestas, susikonfiguravęs į dvinarę lyg oro uosto sąrangą, kurioje britiškas nusileidimo takas pragmatiškai ir tvirtai priima šįkart globalias orlaiviu bangas. Taip kaip kolonialinių ir kontinentinių karų su Europa simboliniais monumentais apipavidalinta Trafalgaro aikstė ironiškai santykiauja su ją švenčiančiais iš tų pačiu buvusių kolonijų atvykusiais naujaisiais Britanijos užkariautojais, taip ir pati miesto struktūra byloja apie tai, kas teka, o kas lieka.
.
..
…
