Sėkmingai užsiprenumeravote naujienlaiškį

BENDRADARBIAVIMO ERDVĖS MIESTE

Šiandien mūsų miestuose viešoji erdvė atspindi socialinę terpę, kurioje atsiranda, kuriasi, vystosi bei sąveikauja skirtingų interesų grupės.  Pastaruoju metu vis daugiau tyrėjų, politikų ir bendruomenių iš naujo atranda šių vietų svarbą bei jose tarpstančią miesto socialinio gyvenimo sanglaudą. Tokių erdvių kūrimas ir administravimas daugelyje miestų vis dar yra iššūkis tiek savivaldybėms, tiek profesionalams ir jas kuriančioms bendruomenėms. Šiandien vis dar turime atsakyti į klausimus: kaip kurti, projektuti ar pertvarkyti bei valdyti tokias erdves, kaip šių procesų metu bendradarbiaujant skirtingoms interesų grupėms išlaikyti tokių erdvių atvirumą, gyvybingumą bei savitumą.

 

18-asis architektūros [pokalbių] fondo ciklas pristatys keletą bendradarbiavimo kuriant miestų erdves projektų pavyzdžių. Šio ciklo pašnekovai atstovauja įvairioms interesų grupėms, kuriančioms ar dalyvaujančioms tokių erdvių steigimo procese. Ciklo metu jie dalinsis savo patirtimi ir gilinsis ne į viešosios erdvės kūrimo bei planavimo gaires ar taisykles, bet į procesus, kurių metu šie projektai sukuria erdvę bendradarbiauti skirtingų sričių specialistams bei interesų grupėms. Pokalbių dalyviai taip pat domėsis, kokiu būdu šie procesai gali įtraukti tiek kūrėjus, tiek ir naudotojus. Ciklas skirtas atkreipti dėmesį ne į kuriamų viešųjų erdvių fizinę ar funkcinę išraišką, bet į jų svarbą bei reikšmę miesto ir jo bendruomenių gyvenime.

 

Ciklo kuratorė – urbanistė Elena Archipovaitė

Plakato iliustracijos autorė: Agnė Sutrikaitė

 

Pokalbiai vyks lietuvių arba anglų kalbomis

Vytauto Didžiojo universiteto patalpose (VDU) S. Daukanto g. 28 ir Putvinskio g. 23, Kaune

Pokalbių pradžia 19.00 val.

Renginiai nemokami. Pokalbiai filmuojami, video įrašai talpinami www.archfondas.lt

 

Ciklo rėmėjai:

Lietuvos kultūros taryba, Goethe’s institutas, “Uab Kegesa”, “ELMO technologijos“, Norvegijos Karalystės ambasada

 

NAUJOSIOS ARCHITEKTŪRINĖS VEIKLOS

Spiro Kostof knygoje apie architekto profesijos istoriją teigė̇, jog architektų veikla yra „projektuoti, kitaip tariant, tiekti konkrečius naujų pastatų vaizdinius tam, kad būtų galima juos pastatyti“. Architektūros istorikas, įvardindamas architektus kaip pastatų sumanytojus, šitaip aprašė per pastaruosius šimtmečius nusistovėjusį architektūrinės praktikos būdą̨, išskirtinai paremtą projektavimo veikla. Pradėjusi formuotis Renesanso Italijoje, modernioji architektūrinė̇ praktika išimtinai telkiasi į piešinių ir brėžinių̨ gamybą bei yra orientuota į pastatų bei miesto erdvių estetinių problemų̨ sprendimus. Šis vyraujantis architektūrinės veiklos pobūdis buvo ir tebėra palaikomas universitetų bei įvairių̨ profesinių institucijų̨, visokeriopai reguliuojančių̨ bei kontroliuojančių̨ architekto profesiją. Vis dėlto nuo XX a. II pus. įtaką architektūrinėms diskusijoms ėmė daryti įvairūs politiniai ir socialiniai judėjimai bei vidinei architektūrinei polemikai svetimos kritinės teorijos. Dalis architektų tuo metu ėmėsi kvestionuoti savo profesinių atsakomybių̨ ribas bei kritiškai analizuoti jos įtaką̨ platesniems socialiniams, politiniams bei kultūriniams kontekstams. Naujai susiformavusios tarpdisciplininės pozicijos bei jų paveikti skirtingų veiklų procesai, iš esmės besiskyrę nuo įprasto architektūrinio projektavimo, sudarė̇ sąlygas vystytis naujoms architektūrinės praktikos kryptims. 

 

Architektūros [pokalbių] fondo 17-asis ciklas, pristatantis keletą̨ tokių tarpdisciplininės architektūrinės praktikos pavyzdžių, kviečia diskusijai apie naujas architektų profesines veiklas. Jos, užuot susitelkusios į tik estetiką, reaguoja į architektūrinės aplinkos poveikį platesniems socialiniams bei politiniams kontekstams. Šių pokalbių tikslas, nagrinėjant vaizdais, tekstais, ir (ar) veiksmais paremtus darbus – analizuoti šiuolaikinių architektūrinių praktikų apibrėžtį, jų veikimą įvairiuose instituciniuose kontekstuose bei kuriamą objektą. Paskaitų ciklas, skirtas vietinei architektų bendruomenei bei plačiajai visuomenei, kviečia pokalbiams apie nusistovėjusias architekto profesines atsakomybes ir profesijos potencialą̨; skatina reaguoti ir įsitraukti į platesnes socialines bei politines diskusijas apie pastatus ir viešąsias erdves.

 

Ciklo kuratoriai: Algimantas Grigas ir Povilas Marozas.

Plakato iliustracijos autorius: Karolis Kosas.


 

17-o pokalbių ciklo apie naująsias architektūrines veiklas rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros institutas, „ACO Nordic“, „Caparol Lietuva“, „ELMO technologijos“, „JUNG Vilnius“. 

Pokalbiai vyksta Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje. Pokalbių pradžia 20:00. 

Renginiai nemokami. Pokalbiai vyks lietuvių arba anglų kalbomis. Pokalbiai filmuojami, video įrašai talpinami www.archfondas.lt




EKSKURSIJŲ GALIOS

Vis stiprėjanti įvykių ir patirčių reikšmė urbanistiniame planavime sutampa su sparčiai besiplečiančiu pasakojimų apie miestą diapazonu, kuriame nuolat daugėja veiksnių, įrankių ir tikslų. Ekonominio augimo, politiškai angažuotų bendruomenių ir socialinio aktyvizmo klausimų permąstymams ir perkadravimams urbanistiniame kontekste naujas galimybes atveria ekskursijų mieste fenomenas. Open House Vilnius, LUNI kelionės, Mineo Vilnius eksperimentai, gatves gaivinančios Gatvės gyvos,  K-LAB ekspedicijos, Kaune šėlstantis Ekskursas, Šančių kiosko pasivaikščiojimai su vietiniais, AUTC, Architektūros [ekskursijų] fondo ekskursijų ciklai – tai tik keli pavyzdžiai, rodantys pastaruoju metu itin sparčiai plintantį ekskursijų virusą.

 

Tai stebint kyla klausimas – kas  yra ekskursija? Ar tai alternatyvios edukacijos dalis, bendruomenės telkimo įrankis, performansas, manifestas, konceptualus pjūvis ar linija per miestą, protestas, nostalgiška savirealizacija? Kokios yra ekskursijų galios – ar jos pajėgios pakeisti miesto erdvių privatumo ar viešumo, kultūrinio paveldo vertės ar nevertės, reprezentatyviųjų, kasdieninių ir atstumtųjų miesto vietų sampratas, kai kiekvienas gali būti gidu ir viešai pasakoti bei rodyti savo asmeninį miestą? Ar ekskursijų ir gidų bumas implikuoja vyraujančių prasmės kūrimo monopolijų žlugimą ir taip meta iššūkį dominuojančioms miestiškos aplinkos revalvacijos taisyklėms? Ar atvirkščiai, suteikdamas konvencionalias formas anksčiau neįvertintoms pozicijoms ir bendruomenėms, kolektyvinis pasivaikščiojimas tik sutvirtina vyraujančias prasmės kūrimo monopolijas? Ar ekskursijos pajėgios demaskuoti iš pirmo žvilgsnio atsitiktinumu atrodantį šiandien tiek gajų urbanistinės ir regioninės erdvės performatyvumą, kuris lemtingai sutampa ir su spektaklizuotais hibridiniais verslo struktūrų interesų karais?

 

Šie klausimai provokuoja ekskursijas apsvarstyti kaip puikų atvejį, kuris iliustruoja naujų galios modelių vizualinius ir naratyvinius elementų ryšius bei kviečia diskutuoti apie miesto skaidrumo ir performatyvumo ribas.

 

Ciklo kuratoriai: Siarhei Liubimau ir Indrė Ruseckaitė

 

Pokalbiai vyksta Nacionalinėje Dailės Galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje.

Pokalbių pradžia 20:00.

Renginiai nemokami. Pokalbiai vyks lietuvių arba anglų kalbomis. Pokalbiai filmuojami, video įrašai talpinami www.archfondas.lt

ŠVIETIMO ARCHITEKTŪRA

Kuriant gerovės visuomenę Vakarų valstybėse išskirtinis dėmesys skiriamas jaunosios kartos ugdymui. Siekiant visuomenės demokratėjimo, edukacinė architektūra tampa vienu svarbiausiu įrankiu. Paradoksalu, tačiau po kolonijinius procesus išgyvenanti Lietuva, deklaruodama gerovės ir demokratinės visuomenės kūrimo siekius, švietimo įstaigų architektūrai vis dar neskiria deramo dėmesio. Šiuolaikinės edukacijos sistemos atsietos nuo šiems procesams skirtų erdvių. Šiandien mokyklos pastato kokybė dažnai apibūdinama tik atitvarų šiluminės varžos rodikliais. Mokymosi erdvių elementarioji higiena būtinas, tačiau tik pirmasis ilgo proceso žingsnis. Siekiant racionaliai ir kokybiškai įgyvendinti edukacijai skirtų erdvių transformacijas būtina išanalizuoti užsienio šalių patirtis bei identifikuoti esamą padėtį Lietuvoje.

Šiuo Architektūros [pokalbių] Fondo paskaitų ciklu siekiama paskatinti senųjų Vakarų demokratijų patirties studijas ir plačias skirtingų sričių specialistų diskusijas. Tikimasi, kad paskaitos pritrauks už mokymosi erdviu kūrimą ir transformacijas atsakingus architektūros, edukacijos, viešojo administravimo specialistus, o taip pat neabejingus  bendruomenių atstovus.

 

Ciklo kuratoriai: Dolf Broekhuizen, Liutauras Nekrošius

Ciklo iliustracijos autorius: Giedrius Bugenis

 

Pokalbiai vyksta Nacionalinėje Dailės Galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje.

Pokalbių pradžia 20:00.

Renginiai nemokami. Pokalbiai vyks anglų kalba. Pokalbiai filmuojami, video įrašai talpinami www.archfondas.lt

 

Pokalbiai rengiami bendradarbiaujant su VGTU Architektūros fakultetu.

KOKS MIESTAS?

Seniau garbintą „sterilią“ miesto tvarką ir griežtą logiką pakeitė miesto, kaip pozityviai konfliktiškos ir patrauklios žmonėms vietos vizija, o praeities utopijos sulaukė tiek pat kritikos, kiek iki tol buvo sulaukusios šlovės. Gyvenamosios aplinkos formavimas buvo atiduotas į ambivalentiškos neoliberalios rinkos rankas. Tačiau tai nereiškia, kad šiuolaikinė visuomenė nėra pajėgi formuoti ateities projekcijų ir kad šiandienos miestas nėra ideologinis darinys ir utopinės mąstysenos produktas.

 

Šio ciklo tikslas - aptarti, koks yra šiuolaikinis miestas, kas formuoja jo įvaizdį, kokį vaidmenį šiame procese atlieka ideologija ir kieno rankose koncentruojasi galios svertai? Miesto vizijų formavimas, erdvių kokybės gerinimas, protų pritraukimas - visa tai daro tarpusavyje besivaržantys miestai. Bet ar miestas, kuris neturi kultūrinės, politinės ar socialinės pozicijos, gali išlikti globaliose varžybose?

 

Ciklo kuratoriai: Ieva Cicėnaitė, Andrius Ropolas, Matas Šiupšinskas

Ciklo iliustracijos autorius: Karolis Strautniekas

 

Pokalbiai vyksta Nacionalinėje Dailės Galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje.

Pokalbių pradžia 20:00.

Renginiai nemokami. Pokalbiai vyks lietuvių arba anglų kalbomis. Pokalbiai filmuojami, video įrašai talpinami www.archfondas.lt

Pokalbiai rengiami bendradarbiaujant su VGTU Architektūros fakultetu.