Pranešėjas iš Kopenhagos RASMUS ANDERSEN [architektūros studijos Active City Transformation (ACT) įkūrėjas ir vadovas] užsiimanetradicine kraštovaizdžio architektūros ir viešųjų erdvių dizaino praktika. Jo studija sukaupė specialias žinias ir patirtį apie sporto, judėjimo ir fizinio aktyvumo integravimą į miesto audinį. ACT yra atidūs kiekvieno projekto aplinkybėms ir detalėms, dėl to jie išsiskiria konceptualiais erdves identifikuojančiais sprendiniais.

Paskaitos metu pranešėjas aptars miesto erdvių, skirtų aktyviam gyvenimo būdui, svarbą bei pristatys įvairius praktikoje taikomus architektūros ir miestų planavimo sprendimus. Svarbios paskaitoje nagrinėjamos temos-apleistų miesto erdvių atgaivinimas bei dviračio vaidmuo modernaus miesto gyvenime.

Norėdami praturtinti paskaitą ir pratęsti naudingas diskusijas, gegužės 25 dieną [šeštadienis] rengiame edukacinę ekskursiją dviračiais - VILNIAUS VIEŠOSIOS ERDVĖS. Registracija ir daugiau informacijos - ekskursijos@archfondas.lt

Paskaitą ir ekskursiją remia: Danijos Kultūros Institutas

Kauno architektūros festivalis KAFe 2013 – tai pirmasis plataus masto Lietuvos architektūros renginys, vyksiantis Kaune 2013 m. rugsėjo 1 – spalio 30 dienomis ir pristatysiantis daugiau nei 20  Lietuvos ir užsienio architektūros projektų.

Renginių mozaikoje – ir Lietuvos, ir užsienio šalių architektų konkursinių darbų parodos, paskaitų ciklai, viešos diskusijos: Lietuvos – Japonijos architektūros projektas “Rytai-Rytai 4”, Mies van der Rohe Europos sąjungos architektūros prizo 2013 paroda ir jai skirti vieši renginiai, tarptautinis aukštųjų mokyklų architektūros studentų baigiamųjų darbų konkursas, išskirtinė architektūros [pokalbių] fondo paskaitų ir diskusijų programa, Vilniaus ir Kauno architektų architektūros parodos, inovatyvus architektūros projektas jauniesiems architektams (iki 40 m.) “Laisvės impulsai”.

Kontaktai ir informacija: info@kafe2013.lt; www.kafe2013.lt 

Diskusijoje dalyvauja: Tomas S. Butkus, Tomas Krilavičius, Jūratė Tutlytė, Martynas Užpelkis, Svaigedas Stoškus; moderatorius Vaidas Petrulis.

„The Telegraph“ 2012 metų duomenimis, Eifelio bokštas Prancūzijos ekonomikoje yra vertas 1200 mlrd. Lt (Lietuvos biudžeto pajamos 2012 metais ­– apie 21 mlrd. Lt). Šis ir kiti pašaus lygio kultūros paveldo artefaktai savo miestams, regionams ir valstybėms duoda neabejotiną ekonominę naudą. Tačiau ar tokios valstybės kaip Lietuva, ar tokie miestai kaip Kaunas gali tikėtis materialinės naudos iš savo kultūrinio kapitalo? Galbūt yra teisūs tie, kurie visuomenės kuluaruose paveldosaugą apibūdina kaip ekonomikos plėtros trikdį?

Tvirtai manydamas, kad šiandien pasaulyje vis ryškesnį vaidmenį atliekančios skaitmeninės technologijos yra vienas iš galimų būdų sujungti disonuojančius paveldo procesų polius, KTU ASI „Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras“ pristato skaitmeninę Lietuvos architektūros istorijos ir paveldo duomenų bazę (www.autc.lt) ir organizuoja apskritojo stalo diskusiją tema „Paveldas – skaitmeninės technologijos – ekonomika“.

Iki šiol viešojoje erdvėje kultūros paveldo ekonominis aspektas dažniausiai buvo siejamas su pajamomis iš turizmo. Tačiau atsižvelgiant į tinklinį dabartinės gyvensenos modelį, iškyla poreikis kalbėti apie kultūros išteklius kaip apie simbolinio kapitalo talpyklas, kurios gali būti aktyviai kuriamos ir panaudojamos pasitelkiant šiuolaikines technologijas. Renginyje kviesime diskutuoti, ar skaitmenizacijos procesai gali efektyviai prisidėti prie paveldo įprasminimo?  Ar su šiais procesais susijusios vietos įvaizdžio kūrimo bei kitos rinkodaros strategijos galėtų paskatinti žvelgti į paveldosaugą kaip į ekonomiškai prasmingą bei kūrybišką procesą?

Renginys nemokamas.

Diskusija yra organizuojama įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos programos „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ projektą „Skaitmeninis Lietuvos architektūros istorijos ir paveldo archyvas“.

Daugiau informacijos apie renginį:

Kastytis Rudokas

El.paštas: kastytis.rudokas@ktu.lt  

Tel.nr.: +370 663 62841

www.autc.lt

Ar šis pripažinimas jau yra (ar greit bus) istorija? O gal ja galima pasinaudoti kaip žiniomis formuojant ateitį? Ar praeitis gali informuoti ir įkvėpti šiandieninius ir ateities veiksmus?

Besidominčius šiaurietiškuoju dizainu Šiaurės ministrų tarybos biuras kviečia į viešą paskaitą „Dizaino istorijos prasmė(s): Suomija“ su Aalto universiteto profesoriumi Pekka Korvenmaa.

Paskaita vyks gegužės 8 d., 17.30 val. Nacionalinėje dailės galerijoje adresu Konstitucijos pr. 22, Vilniuje.

Pekka Korvenmaa yra Suomijos Aalto universiteto Meno instituto prorektorius bei to paties universiteto Dizaino katedros profesorius. P. Korvenmaa – pasaulyje plačiai žinomas dizaino teoretikas, daugiau kaip tris dešimtmečius rašantis mokslinius straipsnius Suomijos architektūros ir dizaino istorijos temomis. Didžiausiąją šio mokslininko dėmesio dalį apima gimtosios Suomijos dizainas.

„Dizaino istorijos prasmė(s): Suomija“ yra Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje ciklo „Klubas Norden“ renginys, taip pat ir vienas iš „Dizaino savaitės“ renginių. Renginys nemokamas, registracija nevykdoma. Renginys vyks anglų kalba.

Nemokamų renginių ciklas „Klubas Norden” pristato išskirtines asmenybes bei reiškinius Šiaurės šalių kultūros, mokslo, visuomeniniame bei sporto gyvenime. Ciklo organizatorius yra Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Renginio partneriai: Vilniaus dailės akademija, Nacionalinė dailės galerija, Lietuvos dizaino forumas.

Daugiau informacijos:

Martynas Snieganas

Patarėjas informacijos klausimais

Šiaurės ministrų tarybos biuras

Tel. (8 5) 212 22 11

El. paštas: martynas@norden.lt

www.norden.lt

Iniciatyvos savanorių fotografijose fiksuojama ir aktualizuojama, kaip miestų erdvėse, veikiant laiko ir visuomenės kaitai, keičiasi – nyksta, prisitaiko arba kuriasi – architektūra. Didelis dėmesys teikiamas architektūros ir žmogaus santykiui, keliant klausimus, kaip žmogus prisitaiko prie architektūros, arba, kaip pritaiko, modifikuoja architektūrą savo poreikiams.

Architektūros[fotografijų]fondui įgyvendinus pirmąjį projektą „GAL“, kurio dėmesio centre buvo Vilniaus modernizmo architektūra, naująja kryptimi pasirinkta Nida. Šis projektas numatomas vykdyti keliais etapais, kurių metu Nidos nykstanti architektūra bus fiksuojama skirtingais metų laikais: pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą. Projekto tikslas – palyginti, kaip iš pirmo žvilgsnio statiški ir nekintantys pastatai, įgauna skirtingus atvaizdus, vos tik pasikeitus juos supančiai gamtinei aplinkai ir apšvietimui.

Įvykdžius pirmąjį – pavasario – etapą, dalyvių įspūdžiai geriausiai nusakomi: „Architektūra be žmogaus – mirusi architektūra“. Dauguma fiksuotų pastatų šiuo metų laiku atrodo apleisti, nereikalingi. Tai vietos, kuriose negyvenama arba nevykdoma jokia kita socialiai aktyvi veikla. Kita vertus, tai lengvinančios aplinkybės maksimaliai atskleisti pastato architektūrinę esmę fotofiksacijose. Pavasarinis medžių lapų ir žmonių nebuvimas teritorijose, leido fotografams užmegzti glaudesnį ryšį su objektu ir paversti jį pagrindiniu dėmesio centru fotografijose.

Fotografai turėjo puikią progą pajusti, kaip kinta pastatų formos ir erdvės atmosfera veikiant rūkui, saulei, debesuotumui. Kartais pokyčiai įvykdavo per minutę, vos tik saulei pradingus už debesų, todėl tas pats objektas pateikdavo skirtingus rezultatus iš to paties rakurso. Permainingos oro sąlygos pateikdavo staigmenų, kuomet prasidėjus šlapdribai, objektuose detalės susiliedavo ir išryškėdavo architektūrinis siluetas, o kartais tiesiog skatindavo panaudoti kūrybiškumą ir atrasti būdus, kaip reprezentuoti statinius esant nepalankioms fotografijai sąlygoms.

Fotofiksacijoms pasirinkti kanoniniai sovietmečiu Nidos kurortą reprezentavę pastatai: 

1. Poilsio namai „Urbo kalnas" / Taikos g. 32, Nida
2. Kultūros centras „Agila" / Taikos g. 4, Nid
3. Viešbutis „Jūratė" / Pamario g. 3, Nida
4. Sanatorija su lauko baseinu (tiksliai nežinau) / G.D Kuverto g., Nida

Kiekvienas jų atkreipė dėmesį ryškiomis spalvomis, neįprastomis detalėmis ar tiesiog kontrastu Nidos čerpinių stogų architektūros kontekste. Visuose pastatuose stipriai jaučiama praėjusio sovietinio laikotarpio dvasia bei matomi žmonių palikti ženklai, kurie kartais pavirtę randais, tačiau iki šiol leidžia gėrėtis išlikusia natūralia pirmine pastato idėja.

ARCHITEKTŪROS[fotografijų]FONDAS
Andrius Laurinaitis Aurelija Slapikaitė-Jurkonė Ieva Marija Malinauskaitė Karolina Čiplytė Laima Čijunskaitė Lina Venckutė Margarita Kaučikaitė Marta Zigmantaitė Norbert Tukaj Rasa Saltonaitė

GREITU LAIKU PASIRODYS REPORTAŽAI APIE ATSKIRUS PASTATUS.

SITE INFO WWW.ARCHFONDAS.LT .

JEI ESI JAUTRUS APLINKAI, ĮŽVALGUS IR MĖGSTANTIS FOTOGRAFUOTI, RAŠYK MUMS fotografijos@archfondas.lt

Palaikykite mus ir skirkite 2 proc. savo pajamų mokesčio. Tai nieko nekainuoja, bet gali daug.

Visa informacija, kaip tai padaryti rasite mokesčių inspekcijos tinklalapyje, čia
Galite parisiųsti PDF blanką: blankas
Ir pildymo taisykles: taisyklės

PDF formato blanką užpildykite taip:
VšĮ „Architektūros fondas“, įm. kodas 126391219, sąsk. Nr. LT89 7400 0120 1352 3819, Kalinausko g. 10/2-3, LT-03107 Vilnius

Jei kiltų klausimų rašykite arch@archfondas.lt arba skambinkite +370 626 42326, mielai padėsime.

*VšĮ Architektūros fondas – tai savanoriška, savarankiška, ne pelno organizacija, veikianti architektūros švietimo ir kultūros srityse, kuruojanti ARCHITEKTŪROS [pokalbių/aktualijų/knygų/ekskursijų/vaikų/leidinių/fotografijų] FONDĄ, Arno Dineikos stipendiją, projektą Modernizmas.lt ir kitus.

„Kai sužinojome, kad internetinę konkurso anketą užpildė daugiau nei 80 bendruomenių, buvome nuoširdžiai nustebinti tokio aktyvumo“ - teigia vienas iš projekto savanorių Mantas Timaitis. Iki šiol „Architektūros [vaikų] fondas“ yra įvykdęs keliasdešimt dirbtuvėlių mokyklose įvairiuose Lietuvos miestuose, Vilniaus Nacionalinėje dailės galerijoje ir kitur.  „Po kiek laiko pastebėjome didėjantį žmonių susidomėjimą mūsų veikla, sulaukiame kvietimų atvykti į mokyklas, bendruomenes, tad tikriausiai būsimas projektas atsirado labai laiku – žmonės ima domėtis savo aplinka, architektūra, nori apie tai sužinoti daugiau.“ – džiaugėsi kita savanorė Aurelija Slapikaitė. 

Norėdami dalyvauti projekte, bendruomenių atstovai turėjo užpildyti internetinę anketą, pagal kurios duomenis ir buvo atrinkti miesteliai. Atranką vykdę projekto organizatoriai nusistatė tris kriterijus: miestelio dydis ir gyventojų skaičius (prioritetas – nedideli miesteliai ir kaimai), vaikų bei jaunimo užimtumas (prioritetas – nedidelis kiekis renginių vaikams ir jaunimui, įvertinta ir popamokinė veikla), geografinis atstumas nuo didžiųjų miestų, nuo kitų miestelių, kaimų (prioritetas – miesteliai, esantys atokesnėse Lietuvos vietovėse). 

Projektas, organizuojamas jaunų savanorių architektų, vyks liepos-rugpjūčio mėnesiais. Jo tikslas – skatinti jaunuosius bendruomenės narius (vaikus ir jaunimą) būti aktyviais savo aplinkos kūrėjais.  Kiekviename iš aplankytų miestelių per 2-3 dienų trukmės kūrybines dirbtuves su vaikais vienoje iš miestelio viešųjų erdvių bus sukurtas išliekamąją vertę turintis projektas (objektas), kuris burtų miestelio bendruomenę ir skatintų projekto tęstinumą. Dirbtuves užbaigs pristatymas bendruomenei ir diskusija.  Miestelių, nepakliuvusių tarp 16 atrinktų, gyventojai galės atvykti į arčiausiai vyksiančių dirbtuvėlių uždarymo renginį, sudalyvauti diskusijoje. Vykimo į miestelius datos ir žemėlapis bus paskelbti viešai. 

„Architektūros [vaikų] fondas“ – tai jau trečius metus gyvuojanti savanoryste paremta “Architektūros fondo” iniciatyva, kurianti ir įgyvendinanti architektūros edukacijos programas vaikams. Ją sudaro grupelė jaunų architektų, architektūros studentų, mokytojų. Pagrindinis veiklos tikslas – mus supančios aplinkos suvokimo, kūrybiškumo ir asmeninės atsakomybės (pilietiškumo) ugdymas. Savanoriai organizuoja temines kūrybines dirbtuvėles vaikams.   

„Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ – pirmas „Architektūros [vaikų] fondo“ organizuojamas didelio masto projektas, vyksiantis vasaros atostogų metu, juo siekiama atkreipti visuomenės, ypač vaikų, dėmesį į kasdienę žmogų supančią aplinką. Projektu siekiama parodyti, kad aplinka rūpintis, ją puoselėti ir keisti galima realiomis, daug materialių ir žmogiškųjų išteklių nereikalaujančiomis priemonėmis.

Kontaktas žiniasklaidai: 

Rūta Makutėnaitė, 

+370 616 90387 

Architektūros [vaikų] fondas

vaikai@archfondas.lt

Lolita Jablonskienė

 
Paskutiniojo pokalbio tema – kritinės Baltijos regiono praktikos. Pašnekovės iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos pristatys skirtingas kritinių praktikų formas architektūroje, tapusias atsaku slogiai standartizuotos sovietinės architektūros kalbai.

Ieva Zibarte papasakos apie savo tyrimą ir atradimus, istorijas, susijusias su pokario modernizmu Latvijoje, aptars Baltijos šalių architektų ryšius su Vakarais ir pateiks įžvalgas, kokias pasekmes tokie ryšiai turėjo šio regiono architektūriniam kontekstui.

Marija Drėmaitė svarstys, koks kritiškumas galėjo egzistuoti nelaisvoje visuomenėje, kokiomis formomis, kaip pastebimai ir kokio atgarsio jis susilaukė bei kokie buvo kitaip mąstančio architekto siekiai (savo kritiškumu praplėsti architektūros meno ribas ar kritikuoti politinį režimą ir ideologiją, ir ar šie du dalykai apskritai gali būti atsiejami).

Ingrid Ruudi pateiks vieną iš galimų įžvalgų apie Estijos architektūros ir meno sceną Perestroikos laikotarpiu. Pranešėja pristatys kritinių pozicijų įvairovę neramumų ir pasikeitimų akivaizdoje: žlungant Sovietų Sąjungos režimui ir kylant nacionalinės valstybės atkūrimo viltims.

Diskusijoje taip pat bus aptarta kritiškumo sąvokos samprata dabarties ir praeities architektūroje bei bus svarstoma, kaip disidentiškumo pozicija, dažnai siejama su nepriklausomybės judėjimais, galėtų būti naujai permąstyta ir priimta šiuolaikiniame Baltijos regiono kontekste.

Paskaitos metu dr. Vaidas Petrulis [architektūros istorikas, KTU Architektūros ir statybos institutas] pristatys Otto Bartning asmenybę, jo kūrybos darbų reikšmę ir išskirtinumą.

Svečias iš Vokietijos Immo Witting [Otto Bartning bažnyčių asociacijos valdybos pirmininkas] supažindins su tarptautine iniciatyva įvairiose šalyse (Austrijoje, Brazilijoje, Čekijoje, Libane, Portugalijoje ir Lietuvoje) išlikusias 33 Otto Bartning suprojektuotas bažnyčias, dar vadinamas „Kančios bažnyčios“ (vok. Not Kirchen), įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Otto Bartning karjerą pradėjo kaip ekspresionistas, o vėliau kartu su Walter Gropius kūrė pamatines Bauhaus mokyklos idėjas ir planus ją įsteigti. Savo kūryboje Otto Bartning daug dėmesio skyrė sakralinei modernizmo architektūrai. Lietuva taip pat gali didžiuotis šios iškilios asmenybės darbu – Emauso evangelikų liuteronų bažnyčia, esančia Sudarge (Šakių r.).

Kitos paskaitų ciklo „UNESCO paveldas pasaulyje ir Lietuvoje“ temos:  sovietinis paveldas, kultūrinio kraštovaizdis ir vizualinis integralumas. 

Iš pradžių Nacionalinėje dailės galerijoje mokiniai supažindinti su erdvę keičiančiais ar tam tikroje erdvėje įgyvendintais meniniais projektais: erdvinėmis instaliacijomis, performansais. Antrojo susitikimo metu mokiniai bandė suprasti architektūrinių erdvių kūrimo principus, įvardyti skirtingų erdvių veikiamus pojūčius - aplankėme charakteringiausias Swedbank ir NDG erdves.

Kitas dirbtuvėlių etapas vyko M.Daukšos mokykloje. Kartu su aštuntokais ir jų mokytoja Vaida Garbėniene ieškojome tinkamiausios vietos pojūčių erdvei kurti. Inspiruoti mokyklos valgyklos ir pasirinkę, kuris pojūtis meniniame projekte bus svarbiausias, mokiniai sukūrė instaliaciją vienoje iš mokyklos erdvių. Remiantis vienu iš penkių pojūčių – rega, pagamintas erdvinę iliuziją sukuriantis objektas, veidrodžiuose atspindintis ir daugybę kartų pakartojantis ore ant valo kybančią bandelę ir meno kūrinį stebinčius žiūrovus. Objektui kurti panaudoti veidrodžiai, nebereikalingi mokykliniai stalai, vyriai, lipnios juodos plėvelės atraižos ir tikra bandelė. Instaliacijoje paliečiamos su mokyklos valgykla susijusios problemos – ieškoma alternatyvios erdvės, kurioje būtų galima užkąsti su klasės draugais.

Projekto aptarimo metu kiekvienas užrašėme ir visiems perskaitėme, ką naujo išmokome ir supratome dirbdami kartu.

Dėkojame Nacionalinės dailės galerijos edukatoriams Eglei ir Povilui, mokytojai Vaidai ir visiems aštuntokams už kūrybiškumą, bendravimą ir sukurtą išradingą instaliaciją.

1978 metų gegužės mėnesį Talino mokslų akademijos fojė buvo atidaryta paroda lakonišku pavadinimu: „Architektūros paroda 78“, kurioje pristatyti keturiolikos architektų, menininkų bei dizainerių kūriniai. Parodos dalyviai – vėliau pavadinti „Talino mokykla“ – rodė tuo laikotarpiu neįprastus darbus: Architektų sąjungos narių laidojimo vietos sutvarkymo projektą, apleisto plieninio konteinerio, pavadinto „Monumentu“, nuotrauką ir Prof. Benjamino Spock namo projektą, pristatė „Nematomos architektūros“ koncepciją bei demonstravo parodos dalyvių vestuvines nuotraukas.

Paroda paskatino kritikuoti nelanksčius reikalavimus pastatams, masinę sovietinę statybą, standartizaciją ir modernistinį miestų planavimą bei pradėti viešą pokalbį apie architektūros vaidmenį visuomenėje ir kultūros srityje.

Šiame pokalbyje bus pristatyta „Talino mokyklos“ architektų veikla 8-9 XX amžiaus dešimtmečiuose: nuo pasivaikščiojimų ir hepeningų apleistose miesto vietose iki filmų, skaidrių peržiūrų ir piešinių. Šiomis šiuolaikinio meno formomis buvo siekiama pertvarkyti aplinką ir skatinti oficialios institucionalizuotos architektūros kritiką. Paskaitoje taip pat bus aptariama tuo laikotarpiu išryškėjusi priešprieša tarp architektų ir oficialių architektūros įstaigų.

   norėtume Jums trumpai pristatyti Architektūros [vaikų] fondo veiklą ir pakviesti Jūsų miestelio bendruomenę dalyvauti šių metų vasarą vyksiančiame edukaciniame projekte, kurio metu “keliaujančio cirko” principu aplankysime 16 skirtingų Lietuvos regionų miestelių ir juose surengsime 2-3 dienų trukmės kūrybines dirbtuves vaikams ir renginį miestelio bendruomenei.

   Maloniai kviečiame Jūsų miestelio bendruomenę sudalyvauti pirmajame projekto etape - projekto dalyvių atrankos konkurse, kuris vyks 2013 m. kovo 1 - 22 d.

Pagarbiai,

projekto vadovė Margarita Kaučikaitė

www.archfondas.lt | vaikai@archfondas.lt | tel. +370 654 14135

APIE PROJEKTO VYKDYTOJUS

   Architektūros [vaikų] fondas - tai savanoriška VšĮ “Architektūros fondas” iniciatyva, kurianti ir įgyvendinanti architektūros edukacijos programas vaikams. Jų tikslas - mus supančios aplinkos suvokimo, kūrybiškumo ir asmeninės atsakomybės (pilietiškumo) ugdymas. Šiuo metu iniciatyvos komandą sudaro 20 aktyvių architektų, architektūros studentų bei kitų sričių specialistų. Dirbtuvėles vaikams organizuojame jau trejus metus. Aplankėme Vilniaus, Vievio, Šiaulių mokyklas, Nacionalinėje dailės galerijoje surengėme aštuonerias dirbtuvėles šeimoms. Vaikai gamino maketus temomis “Vieta, kur man gera mokytis”, “Mano svajonių namas”, “Kėdė”, “Daiktas iš popieriaus”, “Mano miestas”. Miestą galerijoje net tris sekmadienius kūrė daugiau nei 30 skirtingo amžiaus vaikų. Surengėme dirbtuvėles 2012m. Vilniaus knygų festivalyje, kuris vyko Vilniaus dailės akademijoje. Bendradarbiaudami su “Kam to reikia“ projektu aplankėme Panevėžį, Kauną, Klaipėdą, Naująją Vilnią, šio projekto metu vaikai kūrė savo svajonių darbo vietą. Nuo 2012m. dalyvaujame “Kūrybinių partnerysčių“ ir “Aukštosios kultūros impulsai mokyklose“ (AKIM) projektuose. 2012m. Nacionalinėje dailės galerijoje net 4 mėnesius veikė mūsų rengtų dirbtuvėlių darbų paroda. Daugiau informacijos apie visą Architektūros fondo veiklą rasite internete: www.archfondas.lt

PROJEKTO KOMANDA

   Adelė Dovydaitė Audrius Žalneravičius Aurelija Slapikaitė Džiugas Kisielius Evelina Vasiliauskaitė Gintarė Gajauskaitė Ignas Lukauskas Kristina Barniškytė Laima Čijunskaitė Mantas Timaitis Margarita Kaučikaitė Marius Bliujus Milda Kulvičiūtė Monika Dvarionaitė Rolandas Palekas Rūta Makutėnaitė Sandra Šlepikaitė Tomas Balčiūnas

PROJEKTO IDĖJA

   Keliaujančios architektūros dirbtuvės - tai vasaros atostogų metu vyksiantis projektas, kuriuo siekiama atkreipti visuomenės, ypač vaikų, dėmesį į kasdienę žmogų supančią aplinką.

   Projektu siekiame parodyti, kad aplinka rūpintis, ją puoselėti ir keisti galima realiomis, daug materialinių ir žmogiškųjų išteklių nereikalaujančiomis priemonėmis.

PROJEKTO TIKSLAS

   Pagrindinis projekto tikslas - skatinti vaikus ir jaunimą būti aktyviais savo aplinkos kūrėjais.

PROJEKTO EIGA

   “Keliaujančio cirko” principu - vykstant iš vietos į vietą - Architektūros [vaikų] fondo savanorių komanda planuoja aplankyti 16 miestelių skirtinguose Lietuvos regionuose ir surengti juose 2-3 dienų trukmės kūrybines dirbtuvėles vaikams, darbų parodą bei viešą darbų aptarimą su bendruomene.

   Kūrybinių dirbtuvių metu kartu su vaikais kursime materialų išliekamąją vertę turintį projektą kiekviename miestelyje, kuris burtų miestelio bendruomenę ir skatintų projekto tęstinumą. Tikslinė projektų vieta - miestelio viešoji erdvė.

PROJEKTO SIMBOLIS

   Projekto organizatoriai iš miestelio į miestelį keliaus „kūrybiniu autobusiuku“. Tai ne tik transporto priemonė, bet ir projekto simbolis, atkreipsiantis vietinių gyventojų, regioninės ir nacionalinės žiniasklaidos dėmesį. Visų dirbtuvių metu miestelyje stovės projekto palapinė, kurioje vyks visa projekto veikla.

PROJEKTO REZULTATAI

- 16 kūrybinių dirbtuvių;

- 16 materialių išliekamąją vertę turinčių projektų;

- dirbtuvių rezultatus pristatanti paroda Nacionalinėje dailės galerijoje;

- projektą ir jo rezultatus pristatantis leidinys.

PROJEKTO TIKSLINĖ GRUPĖ

   Projekto dalyviai - mažųjų Lietuvos regionų miestelių vaikai ir jaunimas. Projekto rezultatai pasitarnaus ne tik vaikams, bet ir visai miestelio bendruomenei.

PROJEKTO PARTNERIAI                                                                                              

   PROJEKTO RĖMĖJAI

PROJEKTO ETAPAI

2013 03 01 - 22: Projekto dalyvių atrankos konkursas;

2013 03 23 - 04 12 : Konkurso dalyvių vertinimas;

2013 04 12 : Konkurso rezultatų paskelbimas;

2013 05 - 06 : Pasiruošimas projekto vykdymui;

2013 07 - 08 : Projekto vykdymas - kelionė;

2013 09 - 10 : Projekto rezultatų paroda Nacionalinėje dailės galerijoje, leidinio leidyba. 

PROJEKTO DALYVIŲ ATRANKOS KONKURSAS

   Konkurso dalyviai turi užpildyti šią anketą internete -> KONKURSO ANKETA

   Jeigu nuoroda neveikia, į interneto langą nukopijuokite šią nuorodą - http://apklausa.lt/f/projektas-keliaujancios-architekturos-dirbtuves-2013-6adarzh/answers/new.fullpage

   Anketą turėtų užpildyti vienas miestelio bendruomenei atstovaujantis asmuo, kuris galėtų tapti kontaktiniu asmeniu bei projekto vykdytojų partneriu miestelyje. Užpildžius anketą nepamirškite papausti mygtuko „Siųsti atsakymą“. Apie sėkmingai gautą anketą jos pildytoją informuosime elektroniu paštu.

   Projekto dalyviai bus atrenkami remiantis anketos duomenimis, todėl kviečiame kiekvieną skyrelį užpildyti aiškiai ir išsamiai.

   Anketos turi būti užpildytos ir pateiktos iki 2013 m. Kovo 22 d. (imtinai). Anketą pildęs miestelio atstovas apie konkurso rezultatus bus informuotas iki 2013 m. Balandžio 12d. elektroniniu paštu ir/arba telefonu.  

KONTAKTINIAI ASMENYS

Iškilus bet kokiems klausimams dėl anketos arba projekto, mielai pakonsultuosime:

Margarita Kaučikaitė | vaikai@archfondas.lt | tel. +370 654 14135

Mantas Timaitis | vaikai@archfondas.lt | tel. +370 686 86154

Parodoje bus pristatomi Vilniaus Dailes akademijoje, Architekturos katedroje vykusių architektūrinių dirbtuvių „From Landscape to Roofscape“ rezultatai. Kurybines dirbtuves organizavo: Daniel Koehler and Rasa Navasaitytė / Lab for Environmental Design Strategies.

Architektūrinių dirbtuvių metu, per nesudėtingas projektavimo užduotis studentams buvo pristatomos pažangios kompiuterinės metodikos. Dominuojanti kūrybinių dirbtuvių tema – tai "Performative Landscape" sąvokos atspindėjimas erdvę apimančiose struktūrose. Remdamosi CNC (frezavimo) technologijomis, kiekviena studentų darbo grupė paruošė fizinį modelį. Rezultatai eksponuojami parodoje.

Paroda tęsis nuo kovo 15 iki 29 d., Vilniaus dailės akademijoje „Titanike“ (Maironio g. 3)

Parengta pagal organizatorių informaciją

Parodos plakatą galite parsisiųsti čia.

Pokalbis skirtas architekto iš buvusios Jugoslavijos Bogdano Bogdanovičiaus darbų aptarimui. Pirmiausia architektą išgarsino septintajame-aštuntajame dešimtmečiuose sukurtos skulptūros ir monumentai bei dėstytojavimas Belgrado architektūros mokykloje. Vėliau, 1982-1986 metais, būdamas Belgrado meru jis paskelbė „Naujo Belgrado” miesto pertvarkymo konkursą ir dar labiau išgarsėjo dėl ekscentriškų pareiškimų bei kontraversiškai vertinamos politikos. 1987 metais į valdžią Jugoslavijoje atėjo Komunistų partijos lyderis Slobodanas Miloševičius, kurio vykdyta politika šalyje sukėlė etninius konfliktus. Bogdanas Bogdanovičius šiuo laikotarpiu apleido savo viešus postus ir buvo priverstas pasitraukti į „vidinę  emigraciją“, trukusią iki 1993 metų, kuomet architektas gavo leidimą išvykti iš Belgrado.

Šio pokalbio dalyviai pristatys Bogdano Bogdanovičiaus projektus ir tekstus bei bandys įvertinti neretai paradoksalią ir sunkiai apibrėžiamą politinių veiksmų prigimtį: kartais priešinantis būtina bendradarbiauti.

Angliškasis Vilniaus architektūros gidas bene pirmą kartą vienoje vietoje Lietuvos sostinę pasauliui pristato kaip šiuolaikinį miestą, kuriame galima aptikti visas pasaulines XX ir XXI a. pradžios architektūros tendencijas, atspindinčias socioekonominių sąlygų ir politinių santvarkų kismą, ir šiandien neatsiliekantį nuo pasaulinių architektūros madų.

„Architektūros fondo“ suburta redakcinė kolegija kartu su 13 autorių kruopščiai atrinko 238 pastatus, aprašė jų istorijas, parengė fotografijas ir brėžinius. Anot leidinio sudarytojos Rūtos Leitanaitės, pagrindinis pastatų atrankos kriterijus buvo jų reikšmė miestui. Atrinkti objektai yra tam tikri vizualiniai arba socialiniai ženklai, žymintys Vilniaus ekonominius, istorinius ar miestiečių mentaliteto pokyčius. Tie ženklai, surinkti į vieną leidinį, nebūtinai yra kokybiškos architektūros pavyzdžiai, tačiau dėl to tampa dar įdomesniu miesto tyrinėjimo ir pažinimo šaltiniu.

Angliškasis Vilniaus architektūros gidas taps alternatyva tradiciniu sostinės įvaizdžiu nesitenkinantiems turistams. Nes Vilnius – ne tik baroko ir klasicizmo miestas, nudaigstytas begalės bažnyčių bokštų. Vilnius – šiandien gyvas, aktyvus miestas. Čia rasime ir žavingų moderno architektūros fragmentų, pabirusių po Senamiesčio bei Naujamiesčio gatves, ir švarios stilistinės raiškos tarpukario modernizmo pastatų. Kontraversiškas, tačiau stilistiškai įspūdingas Vilniaus sovietinis laikotarpis, bylojantis apie unikalią patirtį Europos kontekste, kurį pakeitė ryškios postmodernizmo tendencijos, susipynusios su vėlyvuoju modernizmu. O Vilniaus architektūros dabartis – intriguojantis informacijos kodas, atskleidžiantis dinamiškus visos šalies procesus: estetikos idėjas, staigų ekonomikos pakilimą, miestiškos aplinkos kokybės ir vilnietiškos architektūros paieškas.

Vilniaus architektūros gidas anglų kalba jau pasiekė netinklinius knygynus Vilniaus centre ir internetininius knygynus, netrukus atsiras didžiuosiuosiuose tinkluose šalies didmiesčiuose. O Vilniaus knygų mugės lankytojai leidinį pigiau galės įsigyti leidyklos „Apostrofa“ stende.

Leidinį pavartyti galite čia: Vilnius 1900–2013. A Guide to the City‘s Architecture

Sekite naujienas Facebook paskyroje

XX-ojo amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje bei aštuntajame dešimtmetyje EDAS (eksperimentalnaja detskaja architekturnaja studija, rus.) organizuotose vaikų ir  jaunimo dirbtuvėse ieškota naujų disidentiškumo formų: mokiniai buvo skatinami išreikšti savo mintis per piešinius bei architektūrą. Tokia praktika, žvelgiant iš šiandienos pozicijų, turėjo pedagoginį bei terapinį atspalvį: „atstatyti“ užgniaužtą komunizmo sąlygomis gyvenusio jaunimo vaizduotę. Šis mokymo procesas padėjo išlaisvinti kolektyvinę bei asmeninę vaizduotę, o nekontroliuojamos ir įkvepiančios vaikų idėjos piešiniuose leido formuotis laisvai minčiai.

Konkurso tikslai:

- Išrinkti geriausius realizuotus privačius ir visuomeninius interjero projektus;

- Pristatyti visuomenei projektus, atspindinčius vyraujančias tendencijas interjero dizaino srityje;

- Didinti Lietuvos architektų ir kūrėjų žinomumą, eksponuojant jų darbus keliaujančioje parodoje Lietuvoje ir užsienyje.

Konkursui TENDENCIJOS (TIDD) pateiktus darbus vertins tarptautinė nepriklausoma komisija. 

Konkurso nugalėtojams bus įteikti specialūs konkurso TENDENCIJOS (TIDD) prizai.

Konkursinius darbus savo puslapiuose pristatys konkurso organizatorius - žurnalas "Namas ir aš".

Apie konkursą, jo eigą bei projektus visuomenę informuos interneto svetainė www.namasiras.lt bei www.tendencijos.namasiras.lt

Taip pat bus renkamas Publikos numylėtinis, kurį balsuodami išrinks www.tendencijos.namasiras.lt lankytojai, bei Interjero detalė.

Šių nominacijų laimėtojai bus apdovanoti specialiais prizais.

Projektai konkursui gali būti pateikti iki 2013 m. vasario 25d.

Pagrindinė sąlyga - interjerai turi būti realizuoti 2012 metais.

Daugiau informacijos apie konkursą TENDENCIJOS (TIDD) - konkurso sąlygas, reikalavimus bei eigą - galite rasti puslapiuose www.namasiras.lt ir www.tendencijos.namasiras.lt

Vasario 21d.  (ketvirtadienis) 18.00 val. VDA titaniko 112 auditorijoje bus pristatomas architektūrinis-socialinis reiškinys EASA: istorija, struktūra, patirtys ir ateities perspektyva.

European Architecture Students Assembly (EASA) – kasmetinis renginys, sukviečiantis daugiau nei 500 studentų iš Europos kartu praleisti dvi savaites kūrybinėse dirbtuvėse, architektų paskaitose ir vakarėliuose.

Visi klausimai-atsakymai, patirtys ir pažintys - ketvirtadienį. Nepražiopsok!

Kitą savaitę, vasario 12 d. 17.00 val. Energetikos ir technikos muziejuje atidaromos dvi Sankt Peterburgo ir Vilniaus modernizmui skirtos architektūros fotografijų parodos – „Leningrado modernizmas. Žvilgsnis iš XXI amžiaus“ ( kuratorius Vladimir Frolov, žurnalas „Project Baltia“) ir „GAL“ (kuratorius Architektūros [fotografijų] fondas).

Parodą „Leningrado modernizmas. Žvilgsnis iš XXI amžiaus“ sudaro dvidešimties 1960-1980 m. tuomečiame Leningrade įgyvendintų pastatų meninės fotografijos. Nuotraukas 2005-2006 m. kūrė skirtingų amžiaus grupių ir kūrybos stilių fotografai. Kuratorius, žurnalo “Project Baltia” vyr. redaktorius Vladimir Frolov šia paroda siekė atkreipti dėmesį į “stagnacijos periodo” architektūros paveldą. Dėl visuomenės ir specialistų abejingumo šio laikotarpio pastatai nyksta, esmingai rekonstruojami ar griaunami, o jų istorinė ir meninė vertė vis dar retai tampa viešų diskusijų objektu. Fotografuodami pastatus fotomenininkai išreiškė savo asmeninį požiūrį į vėlyvojo sovietmečio architektūrą. Ekonominė krizė ir didėjantis susidomėjimas laikmečio kultūriniu palikimu šiek tiek sulėtino kaitos procesus. Kita vertus, naujoji modernizacijos banga, traktuojanti modernistinių pastatų fasadus kaip tuščią lapą naujajam dizainui, taip pat grasina ištrinti autentiškus modernizmo ženklus. Kaip tai nutiko viešbučiui „Maskva“: jo fasadai visiškai pakeisti vieno iš šiandienių Sankt Peterburgo architektų, taip sužalojant pastato architektūrinį įvaizdį. Vilniečiai kviečiami susipažinti su skirtingais 20 fotografų požiūriais į modernizmą ir kartu pamąstyti apie sovietmečio architektūros likimą posovietinėje erdvėje. Anksčiau paroda vyko: Sankt Petersburge, 2006; Rygoje, 2008; Taline, 2010; Oulu 2010, Helsinkyje 2012.

Architektūros [fotografijų] fondas pristato Vilniaus modernizmo architektūros fotografijų parodą „GAL“. 2012 metų pavasarį vykusio Architektūros [pokalbių] fondo paskaitų ciklo „MODERNIEJI PAVELDAI“ metu Architektūros [ekskursijų] fondas surengė fotoekskursiją po Vilniaus modernizmo architektūrą su architektu Audriumi Ambrasu ir architektūros fotografu Raimundu Urbakavičiumi. Dalis ekskursijos dalyvių (daugiausia fotografija besidomintys architektai ir architektūros studentai) vėliau susibūrė į Architektūros [fotografijų] fondą. Fotografai siūlo naujai pažvelgti į sostinės modernizmą, atkreipti dėmesį į laikmečio kultūros tendencijas liudijančius meninius sprendimus. Parodoje fotografijos atskleidžia netikėtus autorių žvilgsnius į modernizmo architektūrą. Kartais nuotraukose susikoncentruojama ties detalės riba, kuri yra svarbi fotografijos autoriui ir kuri, jo požiūriu, reprezentuoja pastatą. Į šias detales neatkreipiame dėmesio kasdien praeidami pro jau tarsi pažįstamus Vilniaus modernizmo objektus. Todėl šie pastatai atgimsta iš naujo, nauju žvilgsniu, nauju įvaizdžiu, tokie, kokie yra šiandien. Tikimasi, paroda paskatins aktualias diskusijas apie XX a. antrosios pusės architektūros paveldo būklę ir ateities perspektyvas. Tai pirmoji šios iniciatyvinės grupės vieša paroda.

Parodos „Leningrado modernizmas. Žvilgsnis iš XXI amžiaus“ kuratorius - Vladimir Frolov. Fotografai: Alexander Gronsky, Marianna Jakobson, Vladimir Nikitin, Mikhail Sholk, Alexey Naroditsky, Alexander Lyashko, Andrey Chezhin, Igor Lebedev, Sami Hyrskylahti, Andrey Kuznetsov, Sergey Scherbakov, Alexander Belenky, Yuri Molodkovets, Vadim Yegorovsky, Sergey Sveshnikov, Dmitry Goryachev, Andrey Polushkin, Maria Sharafutdinova, Marina Romanova, Alexey Tikhonov. Kontaktai: Anastasia Basova, basova@projectbaltia.com.

Parodos „GAL“ kuratoriai - Architektūros [fotografijų] fondas. Fotografai: Marta Zigmantaitė , Andrius Laurinaitis, Norbert Tukaj, Gytautė Akstinaitė, Rasa Saltonaitė, Ieva Marija Malinauskaitė, Paulius Venckūnas, Aistė Galaunytė. Kontaktai: Norbert Tukaj [plius]37065456159, fotografijos@archfondas.lt

Parodos atidaromos vasario 12 d., 17.00 val., veiks iki vasario 25 d.

Adresas: Energetikos ir technikos muziejus, Rinktinės g. 2, Vilnius http://www.emuziejus.lt/

Renginys yra seminarų ir parodų seriją jungiančio projekto „Lietuvos modernizmas Europos architektūros kontekste“ (organizatoriai – VGTU Architektūros fakultetas ir Architektūros fondas) dalis. Projekto rezultatai bus apibendrinti mokslinėje konferencijoje 2013 m. spalio 24–25 dienomis.