ARCHITEKTŪROS FONDAS http://www.archfondas.lt/lt/ Archfondas.lt Tarptautinė mokslinė konferencija „Švietimo architektūra. Pokyčių iššūkiai" http://www.archfondas.lt/lt/rekomendaciju/irasas/tarptautine-moksline-konferencija-svietimo-architektura-pokyciu-issukiai VGTU Architektūros fakultetas ir Vilniaus miesto savivaldybė lapkričio 22–23 dienomis kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją Švietimo architektūra. Pokyčių iššūkiai. Konferencijoje švietimo architektūros tyrimus ir projektavimo patirtis pristatys įvairių šalių architektai, edukologai, istorikai, sociologai. 

Renginys vyks Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos salėje (Konstitucijos pr. 3). Pranešimai bus skaitomi  anglų ir lietuvių kalbomis, bus abipusis sinchroninis vertimas. 

Lapkričio 22 d. bus aptartos ugdymo erdvių formavimo patirtys ir išryškintos jų kūrimo kryptys. 11 pranešėjų iš Nyderlandų, Belgijos, Vokietijos, Ispanijos, Slovėnijos, Korėjos, Rusijos ir Lietuvos kalbės apie politinių ir socialinių pokyčių įtaką švietimui ir ugdymo erdvėms, apimant neformalaus, pradinio, bendrojo, profesinio mokymo ir universitetinių studijų aplinkas ir naujausius kontekstus. 

Lapkričio 23 d., antroji konferencijos diena skirta aptarti bendruomenės vaidmenį mokyklos projektavimo procese. Dalyvavimo, bendradarbiavimo, įtraukaus projektavimo ir architektų rengimo metodus pristatys 7 pranešėjai iš Vokietijos, Vengrijos, Islandijos, Norvegijos ir Lietuvos.

Kiekviena konferencijos diena bus baigiama apskrito stalo diskusija, kurios metu apibendrinsime pranešimų įžvalgas, išryškinsime žinių visuomenės poreikius edukacinėms erdvėms. 

Renginys skirtas architektams, edukologams, sociologams, mokyklų bendruomenėms, švietimo admi-nistratoriams, ir kitiems švietimo iššūkiais besidomintiems. 

Konferenciją lydi paroda "Lietuva eina į mokyklą", kuri bus atidaryta lapkričio 22 d. 16 val. Vilniaus miesto savivaldybėje. 

Čia galite rasti renginio programą.

Kviečiame registruotis į renginį iki lapkričio 19 d. užpildant anketą.

 

 

]]>
2018-11-23
Tarptautinė mokslinė konferencija „Švietimo architektūra. Pokyčių iššūkiai" http://www.archfondas.lt/lt/rekomendaciju/irasas/tarptautine-moksline-konferencija-svietimo-architektura-pokyciu-issukiai VGTU Architektūros fakultetas ir Vilniaus miesto savivaldybė lapkričio 22–23 dienomis kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją Švietimo architektūra. Pokyčių iššūkiai. Konferencijoje švietimo architektūros tyrimus ir projektavimo patirtis pristatys įvairių šalių architektai, edukologai, istorikai, sociologai. 

Renginys vyks Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos salėje (Konstitucijos pr. 3). Pranešimai bus skaitomi  anglų ir lietuvių kalbomis, bus abipusis sinchroninis vertimas. 

Lapkričio 22 d. bus aptartos ugdymo erdvių formavimo patirtys ir išryškintos jų kūrimo kryptys. 11 pranešėjų iš Nyderlandų, Belgijos, Vokietijos, Ispanijos, Slovėnijos, Korėjos, Rusijos ir Lietuvos kalbės apie politinių ir socialinių pokyčių įtaką švietimui ir ugdymo erdvėms, apimant neformalaus, pradinio, bendrojo, profesinio mokymo ir universitetinių studijų aplinkas ir naujausius kontekstus. 

Lapkričio 23 d., antroji konferencijos diena skirta aptarti bendruomenės vaidmenį mokyklos projektavimo procese. Dalyvavimo, bendradarbiavimo, įtraukaus projektavimo ir architektų rengimo metodus pristatys 7 pranešėjai iš Vokietijos, Vengrijos, Islandijos, Norvegijos ir Lietuvos.

Kiekviena konferencijos diena bus baigiama apskrito stalo diskusija, kurios metu apibendrinsime pranešimų įžvalgas, išryškinsime žinių visuomenės poreikius edukacinėms erdvėms. 

Renginys skirtas architektams, edukologams, sociologams, mokyklų bendruomenėms, švietimo admi-nistratoriams, ir kitiems švietimo iššūkiais besidomintiems. 

Konferenciją lydi paroda "Lietuva eina į mokyklą", kuri bus atidaryta lapkričio 22 d. 16 val. Vilniaus miesto savivaldybėje. 

Čia galite rasti renginio programą.

Kviečiame registruotis į renginį iki lapkričio 19 d. užpildant anketą.

 

 

]]>
2018-11-22
Nuo Jane Jacobs iki „Liveable Cities“ http://www.archfondas.lt/lt/pokalbiu/irasas/nuo-jane-jacobs-iki-liveable-cities Per keletą dešimtmečių Janas Gehlas padėjo transformuoti viso pasaulio urbanistinę aplinką pagal jo tyrimus apie tai, kaip žmonės iš tikrųjų naudoja – arba galėtų naudoti – erdves, kuriose gyvena ir dirba.
Šioje paskaitoje Gehlas pasakos apie kelionę nuo pradinės idėjos iki realaus žmogaus gyvenimui pritaikytų miestų sumanymo ir įgyvendinimo, daugiausia dėmesio skirdamas Kopenhagai ir Vilniui.

Pokalbio pradžia spalio 25 d. 18:00 val.
Pokalbiai vyksta Nacionalinėje dailės galerijoje, Konstitucijos pr. 22, Vilniuje. Paskaita vyks anglų kalba. Renginys nemokamas.

Tą pačią dieną po paskaitos, 19 val. Nacionalinėje dailės galerijoje bus atidaryta paroda „Keičiant mąstyseną“, skirta pristatyti Gehlo teorinių darbų ir tyrimų įtaką mąstymui apie žmonių elgesį urbanistiniame kontekste. Paskaita ir paroda organizuota bendradarbiaujant Danijos kultūros institutui Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, Danijos ambasadai ir Danijos kultūros ministerijai ir yra dalis šių institucijų organizuojamų Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio minėjimo programos.

]]>
2018-10-25
Dalyvaujamosios visuomenės raidos Lietuvoje ypatumai miesto erdvinio formavimo kontekste http://www.archfondas.lt/lt/pokalbiu/irasas/dalyvaujamosios-visuomenes-raidos-lietuvoje-ypatumai-miesto-erdvinio-formavimo-kontekste Vertinant visuomenės demokratėjimo Lietuvoje tendencijas, paskaitoje bus siekiama aptarti miestų erdvinio formavimo dalyvių diskurso tendencijas bei apibrėžti dalyvaujamojo fenomeno dėsningumus. Visuomenėje dalyvavimas miesto erdvinio formavimo procese suprantamas ir pirmiausia tapatinamas su miesto gyventojų, teritorinių bendruomenių interesais, siekiant pagerinti ne tik gyvenimo kokybės rodiklius, bet ir bendrosios gerovės gyvenamoje aplinkoje sąlygas. Paskaitoje diskutuojama visuomenės aktyvumo problema siejama su nepakankamu, bet aktualiu tapusio reiškinio – visuomenės dalyvavimo miestų erdvinio formavimo procese – pažinimu.


Pokalbio pradžia spalio 18 d. 20:00 val.
Pokalbiai vyksta Nacionalinėje dailės galerijoje, Konstitucijos pr. 22, Vilniuje. Paskaita vyks lietuvių kalba. Renginys nemokamas.


 

]]>
2018-10-18
Minti daugiasluoksniškumą. Pasivaikščiojimas Vilniuje http://www.archfondas.lt/lt/pokalbiu/irasas/minti-daugiasluoksniskuma-pasivaiksciojimas-vilniuje Vaikščiojimas yra ne tik judėjimo, bet ir interpretacijos, stebėjimo būdas, kuriuo menininkas Vitalij Červiakov ir menotyrininkė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė siūlo pasinaudoti, apmąstant Vilniaus urbanistinių erdvių atvejį. Vilnius turi atmintį ir sąžinę, slypinčią ne tik senamiesčio architektūros fasaduose, centrinėse aikštėse ir paminkluose, turistiniuose maršrutuose, bet ir kažkur tarp didžiųjų naratyvų slankstelių. Kokie tie naratyvai? Kaip per kasdienių gatvių audinį persišviečia miesto atminties daugiasluoksniškumas? Kuo gebėjimas jį skaityti galėtų pasitarnauti kuriant naujus objektus miesto kūne?

Tai nėra išeinamoji paskaita ar ekskursija, o bandymas per jutiminę patirtį perteikti kultūrologų, sociologų, paveldo tyrinėtojų įžvalgas ir atliktų atminties kultūrų tyrimų rezultatus. Šis alternatyvus ėjimas organizuojamas kaip knygos „Atminties daugiasluoksniškumas. Miestas, valstybė, regionas“ (Lietuvos istorijos institutas, 2013) apropriacija arba joje vystomo teorinio diskurso vizualizacija.

Ėjimas grupėje ragins įsiklausyti ir įsižiūrėti į aplinką, žmogaus veiklos sąlygotus architektūros, viešųjų erdvių darinius, skulptūrinius akcentus, vietas, atminties palimpsesto trūkius ir plyšius.

Ėjimai vyks rugsėjo 27 d. 19 val., spalio 4 d. 22 val. ir 11 d. 6 val.  Trukmė 2 val. Susitikimo vieta – Nacionalinė dailės galerija (Konstitucijos pr. 22). Būtina turėti išmanųjį telefoną ir ausines.
Dalyvių skaičius ribotas. Registruotis adresu jolanta@ndg.lt. Ėjimas vyks lietuvių kalba.

Nuotrauka Vitalij Červiakov

]]>
2018-10-04
Kūrybinės dirbtuvės „Paminklo išardymas“ http://www.archfondas.lt/lt/aktualiju/irasas/kurybines-dirbtuves-paminklo-isardymas Paminklo išardymas. Architektūrinės, skulptūrinės ir medijų priemonės scenografijos keitimo atkūrimui


Architektūros fondas ir Nacionalinė dailės galerija kviečia į kūrybinių dirbtuvių ciklą, kurių metu menininkai, architektai ir medijų praktikai bendradarbiaus kurdami erdvinių struktūrų, kurios galėtų būti įrengiamos Vilniuje, projektinius pasiūlymus. Pirmieji dirbtuvių susitikimai vyks 2018 rugsėjo 14 ir 21 d., penktadieniais, Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22). Dirbtuvės yra šiuo metu vykstančio 23-iojo Architektūros [pokalbių] fondo ciklo „Miesto sąnariai ir raumenys: apie architektūros ir vaizduojamojo meno ryšius“ dalis. Daugiau informacijos apie ciklą: http://www.archfondas.lt/lt/pokalbiu.


Rugsėjo 14 d. dirbtuves ves olandų kuratorius, architektūros teoretikas ir garso menininkas Paulas Devensas. Dirbtuvių išvakarėse, rugsėjo 13 d. 20 val. NDG auditorijoje jis skaitys paskaitą apie savo įvietintų garso meno instaliacijų praktiką, kurioje apsijungia dėmesys architektūrai ir joje vykstantiems socialiniams procesams.


Rugsėjo 21 d. dirbtuves ves lenkų medijų meno tyrėjas, rašytojas ir kuratorius Ryszard W. Kluszczyński, rugsėjo 20 d. 20 val. paskaitoje NDG auditorijoje pristatysiantis savo tyrimus apie „antimemorialinę“ ir „antipaminklinę“ meno strategiją, paremtą šviesos skulptūrų formavimu, projektuojant jas ant valstybinių pastatų fasadų. Tiek pokalbius, tiek dirbtuves modernuos filosofė, menininkė ir kuratorė Niamh McDonnell dirbanti Airijoje, savo praktikoje taikanti Gilles‘o Deleuze‘o diagramos teoriją ir diagraminį medžiagos produkavimo metodą.


Po šių dviejų dirbtuvių seks tolesnis Niamh McDonnell vedamas trijų dirbtuvių ciklas, vyksiantis nuo spalio iki gruodžio, ir tapsiantis gruodį LTMKS projektų erdvėje „Sodų 4“ vyksiančios parodos dalimi.


Dirbtuvių metu bus tiriama archyvinė medžiaga, kurioje užfiksuotas Žaliojo tilto skulptūrų išardymas 2015 m., ieškant joje scenarijų ir medžiagos, kurie gali būti naudingi kuriant siūlytinas instaliacijų struktūras. Ši archyvinė medžiaga primena scenos dekoracijų keitimo vaizdinį – dekoracijos perdėliojamos mieste it teatro scenoje, kurioje galime įsivaizduoti veikianti ir judantį kūną, sąveikaujantį su miesto paviršiais ir ieškančio kelio per erdvę. Dirbtuvių metu bus tyrinėjamos įvairios scenografijos priemonės, kurias dirbtuvių dalyviai gali naudoti rekonstruodami archyvines skulptūrų reikšmes santykyje su vieta, susitelkdami į išardymo įvykį.


Projekto metu menininkams, architektams ir medijų praktikams bus siūloma bendradarbiauti kuriant galimų miesto instaliacijų projektinius pasiūlymus. Dirbtuvės pagrįstos idėja pamėgdžioti projektų konkurso procesą, kai kviečiama pateikti pasiūlymus naujam architektūros / skulptūros kūriniui, turinčiam pakeisti išardytą paminklą.


Norinčius užsiregistruoti į dirbtuves, kviečiame rašyti eglej@ndg.lt. Vietų skaičius ribotas. Dirbtuvės vyks anglų kalba. Planuojama dirbtuvių trukmė nuo 10 iki 17 val.

]]>
2018-09-21
Išmontuojant paminklus. Bandymas grąžinti materialumą viešajai erdvei. Nr. 2 http://www.archfondas.lt/lt/pokalbiu/irasas/ismontuojant-paminklus-bandymas-grazinti-materialuma-viesajai-erdvei-nr-2 Ryszardas W. Kluszczyński – kuratorius, meno kritikas bei kultūros ir medijų studijų profesorius Lodzės Dailės Akademijoje, paskaitoje aptars savo rašto darbus apie „antimemorialinę“ ir „antipaminklinę“ meno strategiją, paremtą meninių intervencijų viešojoje erdvėje stebėjimu ir šviesos skulptūrų formavimu, projektuojant jas ant valstybinių pastatų fasadų. Pokalbio tarp McDonnell ir Kluszczyński metu bus peržiūrima archyvinė medžiaga, kurioje užfiksuotas Žaliojo tilto skulptūrų išardymas 2015 m., vertinant, kaip šiuo įvykiu parodytas pasipriešinimas sovietų valdžios reprezentacijai viešojoje erdvėje, pabrėžiant naują nepriklausomos Lietuvos valstybės viešųjų erdvių įsivaizdavimą. Tokiu būdu bus sudaryta galimybė aptarti, kaip dėmesio centras keičiasi nuo galimos destruktyvios meninės intervencijos strategijos link rekonstruktyvios: nuo analizės režimo, kai išryškinamas projektų konkursų struktūros ribotumas kūrimo sąlygų nustatymo aspektu, link analizės režimo, kai tiriamos skirtingos galimos projekto konkurso logikos.

Rugsėjo 13 d. ir rugsėjo 20 d. paskaitos – tai ciklas cikle. Jo metu bus svarstoma, kaip šviesa ir garsas gali pakeisti įprastas įpaminklinimo formas ir būti naudojami kaip reprezentacijos priemonė. Susitikimus su pranešėjais Paulu Devensu ir Ryszardu W. Kluszczyńskiu moderuos airių filosofė, menininkė ir kuratorė Niamh McDonnell.

Pokalbio pradžia rugsėjo 20 d. 20:00 val.
Pokalbiai vyksta Nacionalinėje dailės galerijoje, Konstitucijos pr. 22, Vilniuje. Paskaita vyks anglų kalba. Renginys nemokamas.

 

]]>
2018-09-20
PALANGOS IR KITŲ BALTIJOS KURORTŲ ARCHITEKTŪRA http://www.archfondas.lt/lt/aktualiju/irasas/palangos-ir-kitu-baltijos-kurortu-architektura Rugsėjo 14 d., 17 val. susitikime su profesore Małgorzata Omilanowska Vilniaus paveikslų galerijoje bus kalbama apie išskirtinę Palangos architektūrą. Šiame Baltijos pajūryje įsikūrusiame kurorte XIX ir XX a. sandūroje susitikdavo lenkų kultūros elitas iš Austrijai, Rusijai ir Prūsijai priklausiusių Lenkijos regionų,  Rusijos ir lietuvių inteligentai iš Vilniaus bei Kauno. Palangoje kaip ir visuose pasaulio gydomuosiuose kurortuose susitikdavo skirtingos kultūros, kalbos ir tautos. Susitikime taip pat bus kalbama apie Tiškevičių vaidmenį kurorto architektūros formavime. Be to viešnia papasakos apie Baltijos pakrantės, Pomeranijos ir Žemaitijos architektūrą, apie Baltijos paplūdimių kūrimo pradžią ir pajūrio kurortų architektūrą. Pokalbį ves dr. Viltė Migonytė-Petrulienė (VDU), disertacijos „Lietuvos tarpukario (1918-1940) kurortų architektūra modernėjančios visuomenės kontekste” autorė.

 

Małgorzata Omilanowska gimė Varšuvoje (Lenkija). Baigė Varšuvos universitetą,  Berlyno technikos universitete studijavo architektūrą. 2012–2014 m. M. Omilanowska buvo Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo viceministrė, 2014–2015 m. –  Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministrė. Profesorė atliko išskirtinės svarbos ir vertės Palangai darbą – parašė ir paskelbė monografiją lenkų kalba: „Nadbałtyckie Zakopane. Połąga w czasach Tyszkiewiczow“ (2011). Ši knyga išversta į lietuvių kalbą: „Pabaltijo Zakopanė. Palanga Tyszkiewiczių laikais“ (2014). Autorė daug metų tyrinėjo Tiškevičių laikų  Palangą, pasitekdama įvairių šalių archyvinę, ikonografinę medžiagą, dokumentus,  ir yra geriausia to laikmečio Palangos istorijos  žinovė. M. Omilanowska Lietuvos dailės muziejaus metraštyje (t. 9, 2007) publikavo straipsnį „Franzo Schwechteno, Édouardo André ir Stanisławo Witkiewicziaus projektai Palangoje“. Jame pirmą kartą buvo paskelbti vokiečių architekto F. Schwechteno Palangos rūmų statybos brėžiniai, kurie buvo saugomi Berlyno archyve. Profesorės publikuoti brėžiniai labai pasitarnavo, atkuriant autentišką Palangos grafų Tiškevičių rūmų (dabar – Gintaro muziejus) struktūrą.

 

Renginiai:  

Rugsėjo 15 d., 17 val., Palangos kurhauzas (Grafų Tiškevičių g. 1, Palanga) - Palangos miesto garbės piliečio regalijos įteikimas. Įėjimas laisvas. Ceremonija vyks lietuvių ir lenkų k. Renginio organizatorius – Palangos miesto savivaldybė. 

 

Rugsėjo 14 d., 17 val, Vilniaus paveikslų galerija (Didžioji g. 4, Vilnius) – susitikimas „Palangos ir kitų Baltijos kurortų architektūra.”. Susitikimas vyks lenkų ir lietuvių kalbomis. Įėjimas laisvas. Pokalbio organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos dailės muziejus, Architektūros fondas.

 
]]>
2018-09-14
Išmontuojant paminklus. Bandymas grąžinti materialumą viešajai erdvei. Nr. 1 http://www.archfondas.lt/lt/pokalbiu/irasas/ismontuojant-paminklus-bandymas-grazinti-materialuma-viesajai-erdvei-nr-1 Paulas Devensas – kuratorius, garso menininkas ir architektūros teoretikas – pasiūlys būdus mąstyti apie tai, kaip menininkai ir architektai galėtų panaudoti garsą kaip priemonę analizuoti ir apibūdinti archyvinę medžiagą, dokumentuojančią Žaliojo tilto skulptūrų išardymą 2015 m. Devenso įvietintų garsinio meno instaliacijų kūrimo metodas suteiks kontekstą diskusijai apie pasiūlymą rekonstruoti paminklo reikšmes, apibūdinančias santykį tarp paminklo ir vietos; šis metodas taip pat leis apsvarstyti, kaip šis rekonstrukcijos procesas gali paveikti naujų struktūrų projektinių pasiūlymų kūrimą, jo metu apžvelgiant įvairias galimas intervencijas į užstatymą.

Rugsėjo 13 d. ir rugsėjo 20 d. paskaitos – tai ciklas cikle. Jo metu bus svarstoma, kaip šviesa ir garsas gali pakeisti įprastas įpaminklinimo formas ir būti naudojami kaip reprezentacijos priemonė. Susitikimus su pranešėjais Paulu Devensu ir Ryszardu W. Kluszczyńskiu moderuos airių filosofė, menininkė ir kuratorė Niamh McDonnell.

Pokalbio pradžia rugsėjo 13 d. 20:00 val.
Pokalbiai vyksta Nacionalinėje dailės galerijoje, Konstitucijos pr. 22, Vilniuje. Paskaita vyks anglų kalba. Renginys nemokamas.

 

Rugsėjo 14 d. 10 val. NDG auditorijoje prasidės Paulo Devenso ir Niamh McDonnell vedamos kūrybinės dirbtuvės, daugiau informacijos čia: http://www.archfondas.lt/lt/aktualiju/irasas/kurybines-dirbtuves-paminklo-isardymas.

]]>
2018-09-13
POSTMODERNIZMAS YRA BEVEIK GERAI. IŠ RYTŲ EUROPOS Į PERSIJOS ĮLANKĄ, IR ATGAL http://www.archfondas.lt/lt/aktualiju/irasas/postmodernizmas-yra-beveik-gerai-is-rytu-europos-i-persijos-ilanka-ir-atgal KAS: pokalbis su architektūros tyrėju Lukasz Stanek (UK) "Postmodernizmas yra beveik gerai. Iš Rytų Europos į Persijos įlanką, ir atgal"

KUR: Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius)

KADA: 2018 m. birželio 12 d. (antradienį) , 20 val. 


Renginys nemokamas, paskaita vyks anglų kalba. 

Pokalbį organizuoja Architektūros fondas

Partneris: Lenkijos institutas Vilniuje - Instytut Polski w Wilnie

 

Paskutiniuoju Šaltojo karo dešimtmečiu spartėjantis architektūrinis mobilumas tarp Rytų Europos ir Artimųjų Rytų lėmė didesnę architektūros darbo, medžiagų, patirties, diskursų ir vaizdų apyvartą. Pranešime bus kalbama, kaip Bulgarijos ir Lenkijos architektų projektai įtakojo tarptautinės architektūros kultūros pokyčius Rytų Europoje ir Persijos įlankos šalyse. Socialistinių šalių architektai reagavo į naftos pramonės įtakotą nusivylimą urbanizacija Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Kuveite, kurią įkūnijo su "tradiciniu" urbanizmu siejami įvaizdžiai, naudojimo būdai ir mobilumo modeliai. Juos sustiprino postmodernizmas, kaip nauja vyraujanti architektūrinio diskurso ir praktikos tendencija. Pranešime atskleidžiama, kaip šį perėjimą paskatino naujai kontekstualizuotos ekspertinės sistemos, pavyzdžiui, statybos technologijos arba kompiuterinio projektavimo įranga, bei specifinis portatyvinis socialistinių šalių ekspertų profilis.

 

Renginys nemokamas, paskaita vyks anglų kalba. 

Pokalbį organizuoja Architektūros fondas

Partneris: Lenkijos institutas Vilniuje - Instytut Polski w Wilnie

]]>
2018-06-12
16-oje tarptautinėje architektūros parodoje La Biennale di Venezia http://www.archfondas.lt/lt/venecijos-bienale/irasas/16-oje-tarptautineje-architekturos-parodoje-la-biennale-di-venezia Kodėl žmonėms reikia ieškoti dialogo su kitos gyvybės formomis, pavyzdžiui, grybais? Kaip pelkė susieja klimato kaitą, architektūrą ir žmonijos ateitį? Ko gali išmokyti klampi ir nestabili pelkės būsena? 

 

Tai diskusijas tarp skirtingų disciplinų keliantys klausimai, su kuriais į 16-ąją Venecijos architektūros bienalę šiemet išvyksta Lietuva. Svarbiausiame architektūros pasaulio renginyje ji pirmą kartą prisistatys individualiame paviljone – prieš dvejus metus pasauliui buvo parodytas pirmas bendras Baltijos šalių paviljonas.

 

Gegužės 26 d. Venecijoje prasidedančioje bienalėje Lietuva pakvies į atvirą „Pelkių mokyklą“ (angl. The Swamp School). Tai pagrindinė daugiau nei metus vykstančių Pelkių paviljono tyrimų dalis. Paviljoną kuruoja menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai, Masačusetso technologijos instituto Architektūros ir planavimo mokyklos (MIT) tyrėjai, paviljono komisaras – architektas Pippas Ciorra,  Nacionalinio muziejaus MAXXI Romoje Architektūros departamento vyriausiasis kuratorius. 


Eksperimentinė laboratorija „Pelkių mokykla“ 

 

Nomeda ir Gediminas Urbonai kartu su architektais, dizaineriais, filosofais, mokslininkais, inžinieriais, technologijų specialistais daugiau nei metus plėtojo Pelkių paviljono koncepciją, projektavo ir kūrė patyriminę erdvę – eksperimentinę laboratoriją „Pelkių mokykla“.  

 

Laboratorija veiks kaip atvira, kintanti infrastruktūra, kurioje architektūra nenutrūkstamai pinsis su kitomis disciplinomis. Čia bus ieškoma naujų erdvės patyrimo ir mąstymo modelių, o kartu siekiama pasiūlyti kūrybingo egzistavimo su kitomis rūšimis perspektyvų, kritiškai interpretuoti globalius architektūros procesus, apmąstyti ir išmėginti naujus pedagoginius bendrabūvio modelius. Į tris pagrindinius savaitės trukmės mokyklos renginius atvyks daugiau nei 100 menininkų, mokslininkų, architektų ir studentų iš viso pasaulio. 

 

Projekto kuratoriai paviljono erdvėje ypatingą dėmesį skiria sensorikai, jutiminiams potyriams, tam įrengtos dvi instaliacijos, vadinamos paviljono „smegenimis“. Jos sukurtos iš Šepetos durpyno Kupiškio rajone iškastos ir į Veneciją atgabentos pelkės – augalų bendrijos. Kitose erdvėse galima bus atrasti kvapų zonas, dirbtinio intelekto bei bioenergijos įrengimus. 


Architektūrinis tyrinėjimas

 

Paviljono kuratorių teigimu, projekte konceptualiai ieškota sąsajų, kurios susietų šalies savitumą ir globalaus bei architektūros pasaulio procesus. 

 

„Diskutuodami įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse, braidėme po filosofinių samprotavimų pelkes. Paradoksalu, tačiau jos ir tapo mūsų atspirtimi. Pelkės lyg ir turėtų būti priešingos architektūrai, nes tai tokia būsena, kai viena koja remiesi į kietą pagrindą, o kita smengi į kitą pavidalą. Tačiau jas architektūriškai įdomu tyrinėti, pažinti jų ekosistemą, jų elgseną pritaikyti žmonių pasauliui. Ne veltui jos vadinamos pasaulio inkstais, nes skirsto, kas naudinga, ir tai, kas nuodinga, be to, kenksmingas medžiagas perdirba. Lietuva gali didžiuotis pelkėmis, tačiau jų likę nedaug, nes dirbtinai, melioracijos būdu jos buvo nusausintos“, – pasakoja G. Urbonas, „Pelkių mokyklos“ kuratorius. 

 

Pasak G. Urbono, esant dabartinei klimato kaitai, atsigręžti į pelkes yra  tikslinga. „Akivaizdu, kad ateina laikas kurti naujas ekosistemas. Būtent pelkės suprantamos kaip apsauginiai barjerai, kurie padėtų miestams prisitaikyti prie kylančio vandens lygio“, – sako menininkas. 


Daugiau nei metus vykstantis procesas

 

Pasirinktą projekto koncepciją padėjo plėtoti ir Pippas Ciorra, Lietuvos paviljono Venecijoje komisaras, Nacionalinio muziejaus MAXXI Romoje Architektūros departamento vyriausiasis kuratorius. Pasak jo, pelkė – taikli metafora, atspindinti šiuolaikinės architektūros ir gyvenamųjų erdvių sąlygas. 

 

„Šiandien architektūra yra pakibusi tarp prigimties ir artefakto, ekologijos ir politikos. Erdvė šokinėja pirmyn ir atgal tarp materialumo ir nematerialumo. Visai kaip pelkė, kuri yra vanduo ir žemė viename“, –  pastebi P. Ciorra.

 

Pelkių paviljono koncepciją daugiau nei metus plėtoja Architektūros fondas. Viso proceso metu bendradarbiauta su akademinėmis bendruomenėmis, mokslo tyrimų institutais, architektūros, dizaino, technologijų profesionalais, Nacionalinėje dailės galerijoje vyko paskaitų ciklas „Hello World?“, kūrybinės dirbtuvės Nidos meno kolonijoje, ekspedicijos Lietuvos pelkėse.  


Interjero elementai – iš drenažo vamzdžių

 

Vienas iš pagrindinių paviljono akcentų – iš Lietuvos atgabenta natūrali pelkė. Pasak kūrybinės komandos, iš eksploatuojamo durpyno supakuotos pelkės dalys sausumos, oro bei vandens transportu atgabentos į Veneciją ir pasodintos specialiai paruoštame baseine. Įrengti vandenį valantys anglies filtrai, sumontuotas specialus augalams tinkamas apšvietimas, kad būtų sukurta kuo natūralesnė aplinka pelkių augmenijai.

 

Siekiant kuo tiksliau perteikti pelkės potyrį, instaliacijos buvo konstruojamos konsultuojantis su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriumi Remigijumi Daubaru ir vienos seniausių šiuo metu veikiančių durpių gavybos bei perdirbimo bendrovių Lietuvoje „Durpeta“ specialiste Sigita Kantautiene.

 

Dauguma paviljono elementų sukurti iš drenažo vamzdžių. Jie pasirinkti neatsitiktinai, nes buvo naudojami ne tik pelkėms sausinti, bet ir jų ekosistemai atkurti. Šis panaudojimo dvilypumas yra svarbus diskutuojant apie hibridišką mūsų erdvių ateitį ir permąstant mūsų naudojamų medžiagų paskirtį.

 

Instaliacijų fone veiks laboratorija „Pelkių mokykla“, kurią sudarys trys dalys: gegužės 23–27 dienomis vyksiantys akustinės erdvės tyrinėjimai „Pelkių radijas“ (angl. The Swamp Radio),  birželio 26–30 dienomis – aplinkosaugos ateities spekuliacijos „Ateities sala“ (angl. Futurity Island), o rugsėjo 24–29 dienomis numatyta laboratorija „Bendrabūvis“ (angl. Commonism), skirta dialogo su kitomis gyvybės formomis scenarijams. Kiekvieną jų kuruos pripažinti pasaulyje urbanistikos, filosofijos, architektūros profesionalai. 

 

Lietuvos paviljonas atidaromas gegužės 25 d. 16 valandą. Atidarymo metu paviljono erdvėje pasirodys du garso menininkai: Jana Winderen (16 val.) ir Franciscas Lopezas (21.30 val.). Paviljonas Venecijoje veiks iki lapkričio 25 dienos.

 

Lietuvos atstovavimą Venecijos architektūros bienalėje finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. 


Apie Venecijos architektūros bienalę

Venecijos architektūros bienalė vyksta jau 16-ą kartą. Šiemet jos pagrindinė tema – laisva erdvė (angl. Freespace). Kviečiama tyrinėti, diskutuoti, skleisti savo vizijas, ką reiškia erdvės sąvoka, kas yra kokybiška, atvira erdvė. Šiemet Venecijos architektūros bienalėje dalyvauja 71 dalyvis, pristatomi 63 nacionaliniai paviljonai. 


Lietuvos paviljono naujienos socialiniuose tinkluose: 

FB: www.facebook.com/TheSwampPavilion/

Instagram: www.instagram.com/swamppavilion/

Twitter: twitter.com/SwampPavilion

 

Oficialus puslapis: www.swamp.lt

Lietuvos paviljono adresas: Via Giuseppe Garibaldi, 1814, 30122 Venezia VE, Italy

Paviljono kuratoriai: Nomeda ir Gediminas Urbonai

Komisaras: Pippas Ciorra

Prodiuseris: Architektūros Fondas

Kuruojantys asistentai: Jautra Bernotaitė, Andrius Ropolas, Kristupas Sabolius, Indrė Umbrasaitė, Paulius Vaitiekūnas

Projekto ambasadorė: Julija Reklaitė

Projekto vadovas: Mindaugas Reklaitis

Gamybos koordinatoriai: Adelė Dovydavičiūtė, Indrė Ruseckaitė, Alessandro Zorzetto

Redaktoriai: Jonathanas Crismanas, Mariel Villeré

Grafikos dizaineriai: NODE Berlin/Oslo ir Anna Haas

Komunikacija: AUTORIAI (Giedrė Šileikytė) ir Marta Atzeni

Pristato: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija


Daugiau informacijos:

Giedrė Šileikytė
Lietuvos paviljono Venecijoje komunikacija
Tel. +370 687 94230
El. pšt.: media@swamp.lt

]]>
2018-05-26
Tarptautinė vasaros mokykla. Siekiant šiuolaikiškumo: istorinis modernizmo miestovaizdis ir jo vertė. http://www.archfondas.lt/lt/rekomendaciju/irasas/tarptautine-vasaros-mokykla-siekiant-siuolaikiskumo-istorinis-modernizmo-miestovaizdis-ir-jo-verte KAUNAS 2020: Modernizmas ateičiai kviečia!

KAS?: Tarptautinė vasaros mokykla. Siekiant šiuolaikiškumo: istorinis modernizmo miestovaizdis ir jo vertė.

KADA?: Stovykla vyks 2018 m. birželio 25–29 d.

KUR?: Studentų g. 48-405, Kaunas.

KAM?: Kultūros paveldo specialistams, architektūros ir paveldosaugos studentams, tyrėjams, kurių tyrimų ar praktikos sritis yra susijusi su XX a. istorinių urbanistinių miestovaizdžių ir vietovių saugojimo bei interpretavimo klausimais.

IKI KADA?: Paraiškos laukiamos iki gegužės 15 d. 24 val. (EET).


Daugiau informacijos: modernizmasateiciai.lt


P.S. Išklausius kursą bus suteikiamas pažymėjimas, studentams suteikiami 2 ECTS kreditai.

]]>
2018-05-10
LIETUVA EINA Į MOKYKLĄ http://www.archfondas.lt/lt/aktualiju/irasas/lietuva-eina-i-mokykla Geužės 10 d. Vilniaus Minties gimnazijoje (Erfurto g. 23) atidaryta  keliaujanti mokyklų architektūrai skirta edukacinė paroda„Lietuva eina į mokyklą“.

 

Paroda siekiama paskatinti viešas diskusijas apie mokymosi aplinkos svarbą, mokyklų kaip kultūros židinių vaidmenį vietos bendruomenėse. Skirtingas Lietuvos mokyklas lankysianti ekspozicija ir ją papildančios  kūrybinės dirbtuvės moksleivius skatins apmąstyti kaip istorijos pažinimas gali spręsti ateities iššūkius. Šia paroda norima Lietuvos mokyklų architektūros istoriją papasakoti visiems suprantama kalba. Vaizdinėmis priemonėmis atskleidžiama kaip formos, erdvės ir funkcijos sąveika kuria kultūrinę vertę. Ekspozicija sudaryta remiantis pažinimo ieškant, atradimo žaidžiant ir suvokimo bendraujant principais.

 

Organizatoriai: Architektūros fondas ir VGTU Architektūros fakultetas

Kuratoriai: Edita Riaubienė ir Liutauras Nekrošius

Rengėjai: Ieva Cicėnaitė (architektūra), Aurimas Gaižauskas (grafinis dizainas), Grėtė Brukštutė, Aušra Černauskienė, Indrė Ruseckaitė

 

Parodos atidarymo nuotraukos

 

]]>
2018-05-10
Architektūros paroda ,, Architektūrinė Simbiozė. Tarp Žmogaus ir Gamtos” http://www.archfondas.lt/lt/rekomendaciju/irasas/architekturos-paroda-architekturine-simbioze-tarp-zmogaus-ir-gamtos Architektūros paroda ,, Architektūrinė Simbiozė. Tarp Žmogaus ir Gamtos”

Aistė Ambrazevičiūtė ir Jurgis Gečys

 

POST galerija (Laisvės al. 51A, 4 aukštas, Kaunas)

2018 04 20 – 05 18
Parodos atidarymas 2018 04 20 (penktadienis), 19:00 val.

 

Organizuojama paroda ,,Architektūrinė simbiozė tarp žmogaus ir gamtos” atskleidžia naujas perspektyvas beiškant ir analizuojant lietuviškąjį architektūros identitetą. Aistės Ambrazevičiūtės ir Jurgio Gečio, Vienos meno akademijos absolventų, vizionieriški darbai, tyrinėjantys tradicinę medinę architektūrą, kerpių struktūras bei Kuršių Nerijos kraštovaizdį, vienijančia architektūrine išraiška perteikia simbiozę tarp vietovės  charakteristikos, medžiagiškumo ir kulturinio identiteto. Nors projektai radikaliai skiriasi savo architektūrinio dizaino kalba, abu autoriai tyrinėja paraleles tarp prezervacijos bei inovacijų, praeities ir ateities technologijų, natūralių ir dirbtinių medžiagų. Eksponuojami darbai pristato originalų požiūrį į kintančią architektūros specialybę bei tarpdisciplininius mainus vystant kūrybinius projektus ir puoselėjant geografinius skirtumus, istoriją bei vietos charakteristiką. Parodos ekspoziciją sudaro kontrastuojantys eksponatai: gipso ir medžio maketai, skulptūros, piešiniai, vizualizacijos, didelio formato analoginės fotografijos bei projekcijos. 

 

Aistės Ambrazevičiūtės projekto “Imaginary Folklore” (Fantastinis folkloras) koncepcija pagrįsta įgimtų medienos savybių bei medžiagos mikro analize, derinant įvairius medžio mastelius ir dalis. Tokia darbo metodika suteikė galimybę išvysti naujas nematytas medžio formas, kurios pagrindžia medienos ornamentalų funkcionalumą. Projekto tikslas - iš naujo pažvelgti į tradicinį kontekstą ir medinę architektūrą, pritaikant globalią šiuolaikinę patirtį, tokiu būdu kuriant etnografinę aplinką gimtinėje. Ekspoziciją sudaro naujausiomis technologijomis atlikti skirtingų mastelių medžio maketai bei skaitmeninės vizualizacijos, kurios pristato inovatyvų požiūrį į medinę architektūrą, tarpdisciplininius mainus bei dalinimąsi aktualia tarptautine patirtimi.

 

Taip pat parodoje eksponuojamas naujausias A. Ambrazevičiūtės projektas ,,Hibridai”, kuris yra tiriamojo darbo dalis apie simbiotines kerpių struktūras. Pristatomos objektų vizualizacijos yra skirtingų kerpių rūšių interpretacijos, iliustruojančios hibridines savybes: tarp gamtos ir architektūros, tarp realybės ir fikcijos, tarp abstrakcijos ir objekto.  Eksperimentiniai maketai pasakoja kaip natūralios simbiotinės struktūros tampa architektoninėmis. Projekto tikslas- atkreipti dėmesį į mikrostruktūrų formų įvairovę, simbiotines jų savybes bei galimybes natūralias gamtos charakteristikas pritaikyti architektūriniame dizaine.

 

Jurgio Gečio projekto “Curonian Spit – the identity of the landscape” (Kuršių Nerija – kraštovaizdžio identitetas) architektūrines intervencijas būtų galima pavadinti monumentais, jungiančiais vietą ir jos prisiminimus per žmogaus ir gamtos fizinę ir psichologinę sąveiką. Kuršių Nerija – tai kritinė aplinka, kurioje judantis smėlis laikui bėgant paslepia ir atskleidžia įvairius kultūrinius sluoksnius. Projektą apibūdina galimos paralelės paieška tarp kraštovaizdžio atvaizdavimo ir jo identiteto konceptualizavimo architektūros ir gamtos jėgų poetinės sintezės išraiška. Ją sudaro trys intervencijos: smėlio namas, vėjo namas ir švyturys, kurių formavimas ir erdvės yra priklausomos ir kinta nuo fizinių vietovės procesų. Šie objektai, lyg ateities griuvėsiai, savo stipriąja menine išraiška provokuoja Kuršių Nerijos unikalios geografijos ir istorijos apmąstymus, išryškina efemeriškas jos savybes, laiko tėkmę bei reinterpretuoja kultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimo–formavimo sąvoką fizine bei metafizine prasme.

 

Autorių projektai jau yra įvertinti ir apdovanoti tarptautiniuose architektūros konkursuose: ISarch 2015-2016, AZ Awards 2016, Unbuilt Visions 2017, Archistart 2017, taip pat skirtos Lietuvos bei Austrijos kultūros ministerijų individualios stipendijos. 

 

Parodos atidarymas ir pristatymas įvyks 2018 m. balandžio 20d., 19 val. POST galerijoje Kaune (Laisvės al. 51A, 4 aukštas) ir veiks iki gegužės 18d.  

 

Projektas finansuojamas Lietuvos Kultūros Tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos lėšomis. 

Papildomi rėmėjai: Fine Art Prints.lv ir Caffeine Roasters.

 

Trumpas projektų video ištraukas rasite čia:

https://vimeo.com/111144772

https://vimeo.com/192784724

 

Daugiau informacijos apie autorius ir jų projektus:

http://www.ambrazeviciute.lt/

http://jurgisgecys.com/

 

www.postgalerija.lt; postgalerija@gmail.com

 

Organizatorių informacija
]]>
2018-04-20
EDUKACINIŲ PASTATŲ ARCHITEKTŪROS TĘSTINUMAS IR KAITA http://www.archfondas.lt/lt/pokalbiu/irasas/edukaciniu-pastatu-architekturos-testinumas-ir-kaita Paskaitoje bus kalbama, kaip svarbu yra kurti ir stiprinti sąsajas tarp architektūros objekto tolesnio panaudojimo ir nekilnojamojo turto plėtros. Siekiant išsaugoti pastato ar komplekso kultūrines vertes, restauracijai turėtų būti suteiktas visai naujas vaidmuo - ji turėtų tapti ryškia alternatyva vartotojų ar rinkos reikalavimams. Pastebima, kad greta ekonominės naudos ir aplinkos vertingumo istorija ir paveldas gali paskatinti vaikų ir jaunimo pilnavertį socialinį bei kultūrinį vystymąsi.  

 

Pokalbis rengiamas bendradarbiaujant su VGTU Architektūros fakultetu.

Pokalbis vyks Nacionalinėje Dailės Galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje.

Pradžia 20:00. Renginys nemokamas, pokalbis vyks anglų kalba.

 

Renginiai nemokami. Pokalbiai vyks anglų kalba. Pokalbiai filmuojami, video įrašai talpinami www.archfondas.lt

 

]]>
2018-03-22
OPTIMIZMO ARCHITEKTŪRA: KAUNO FENOMENAS, 1918 - 1940 http://www.archfondas.lt/lt/rekomendaciju/irasas/optimizmo-architektura-kauno-fenomenas-1918-1940 2018 m. vasario 14 d., 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma kilnojamoji paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940“. Spaudos konferencija vyks vasario 14 d., 11 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje. Joje dalyvaus parodos kuratoriai Marija Drėmaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė ir NDG vadovė Lolita Jablonskienė.

Kauno modernioji architektūra atspindi politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį optimizmą, kuris XX a. I pusėje buvo būdingas naujųjų Europos valstybių sostinėms. 1919 m. Kaunui netikėtai tapus Lietuvos Respublikos laikinąja sostine, miesto transformacija prilygo stebuklui. Kaunas radikaliai pakeitė savo tapatybę: per mažiau nei 20 metų gyventojai pastatė daugiau nei 12 000 naujų pastatų ir pavertė Kauną modernia, elegantiška, europietiška sostine. Po Antrojo pasaulinio karo ir sovietų okupacijos metu tarpukario Kauno modernistinės architektūros paveldas atliko svarbų vaidmenį – jis tapo buvusio valstybingumo atmintimi, simboliniu langu į Vakarus ir pavyzdžiu Lietuvos architektams. Šiandieniam Kaunui šis paveldas yra svarbus tapatybės šaltinis ir miesto genius loci išraiška. Paroda pasakoja ne vien apie Kauną. Ji yra apie nuolat gimstančias ir žlungančias viltis, apie kūrybos pastangas ir optimizmą, apie idėjų ir formų migraciją, lokalumą ir bendrumą, apie meną ir laisvę, karą ir priespaudą. Apie praeities formų ir idėjų kaitą bei jų santykį su šiandiena.

Ši kilnojamoji paroda yra skirta Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui ir Kauno modernizmo architektūros tarptautinei sklaidai, rengiant paraišką į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Projektą organizuoja Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija. Parodos strateginis partneris – Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija. Partneris – LDM Nacionalinė dailės galerija. 2018 m. paroda bus eksponuojama UNESCO būstinėje Paryžiuje, festivalyje „Flux. Festival Lituano delle Arte 2018“ Auditorium-Parco della Musica centre Romoje, Talino nacionalinėje bibliotekoje ir Vroclavo architektūros muziejuje.

Kuratoriai: Marija Drėmaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis. Architektūros ir dizaino kūrėjai: Ieva Cicėnaitė, Matas Šiupšinskas, Linas Gliaudelis.

Paroda Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki 2018 m. kovo 18 d. Jos lankymas nemokamas.

Projektą lydi knyga „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940“ (Lapas, 2018) ir viešų paskaitų ciklas Nacionalinėje dailės galerijoje:

Dr. Vaido Petrulio paskaita „Kauno modernizmas kaip kultūrinis projektas. Tarpukariu, sovietmečiu, dabar“, kovo 1 d., ketvirtadienį, 18 val.

Prof. Giedrės Jankevičiūtės paskaita „Tarp dviejų sostinių: Valstybės rūmų konkursas“, kovo 8 d., ketvirtadienį, 18 val.

Dr. Marijos Drėmaitės paskaita „Migruojantys modernistai. Tarpukario Kauno architektai“, kovo 14 d., trečiadienį, 18 val.

]]>
2018-02-14
SPALVŲ ĮTAKA MOKYMOSI APLINKAI http://www.archfondas.lt/lt/aktualiju/irasas/spalvu-itaka-mokymosi-aplinkai Paskaitos tikslas – supažindinti su įkvepiančiomis spalvų asociacijomis, atitinkančiomis naudotojų poreikius mokymosi aplinkoje. Studija atlikta europiniame kontekste, remiantis bendradarbiavimu, ir atsižvelgiant į skirtingo amžiaus vaikų raidos etapus bei į tai, kaip vaikai, paaugliai bei jauni žmonės sąveikauja su aplinka.

 

Pokalbis rengiamas bendradarbiaujant su VGTU Architektūros fakultetu.

Pokalbis vyks Nacionalinėje Dailės Galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje.

Pradžia 20:00. Renginys nemokamas, pokalbis vyks anglų kalba.

]]>
2018-02-08
VIETA LEIDŽIANTI DŽIAUGTIS MAŽAIS DALYKAIS IR DEMOKRATIŠKU GYVENIMU http://www.archfondas.lt/lt/pokalbiu/irasas/vieta-leidzianti-dziaugtis-mazais-dalykais-ir-demokratisku-gyvenimu Po Antrojo pasaulinio karo Anglijoje pradėta plataus masto mokyklų kūrimo programa, įpareigojusi architektus ir pedagogus į veiklą įtraukti ir visuomenę. Tikslas buvo išsiaiškinti ar įmanoma, naudojantis nacionalinių mokyklų atnaujinimo galimybėmis, paskatinti mokytojus ieškoti inovatyvių erdvės ir įrangos panaudojimo būdų. Šioje paskaitoje bus nagrinėjamos kelios pagrindinės tarptautinės poveikio kryptys, dariusios įtaką kuriant modernią pokario mokyklą. Taip pat, bus analizuojama išskirtinė Crow Island mokyklos, JAV įtaka Europos mokyklų architektūrai ir švietimui.

 

Pokalbis rengiamas bendradarbiaujant su VGTU Architektūros fakultetu.

Pokalbis vyks Nacionalinėje Dailės Galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje.

Pradžia 20:00. Renginys nemokamas, pokalbis vyks anglų kalba.

]]>
2018-02-01
BŪSTO PASIRINKIMAS ARBA KAIP DERĖTIS DĖL GALIMYBIŲ http://www.archfondas.lt/lt/pokalbiu/irasas/busto-pasirinkimas-arba-kaip-deretis-del-galimybiu Šis pokalbis nagrinėja švietimo galimybes, atrastas dirbant su sena, šalia jūros esančia gamykla, kūrybiškai paisant taisyklių ar apribojimų, sprendžiant sunkumus ir įtampas. Keliamas klausimas, kur gali nuvesti geriausio kelio mokyklai paieškos, ir kas gali padėti atrasti tai, kas netelpa instituciniuose rėmuose.

 

Pokalbis rengiamas bendradarbiaujant su VGTU Architektūros fakultetu.

Pokalbis vyks Nacionalinėje Dailės Galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje.

Pradžia 20:00. Renginys nemokamas, pokalbis vyks anglų kalba.

]]>
2018-01-25
NAUJOS ŠVIETIMO KONCEPCIJOS IR MOKYKLOS PASTATAS http://www.archfondas.lt/lt/pokalbiu/irasas/naujos-svietimo-koncepcijos-ir-mokyklos-pastatas Individualaus mokymo koncepcijos suformavo poreikį dirbti skirtingų dydžių ir sudėties grupėse. Pastarąjį dešimtmetį tai lėmė nusistovėjusios ugdymo erdvių struktūros ar plano koncepcijos pokyčius. „Mokymasis lauke“, taip pat ir „klasių grupės“ keičia koridorių ir klasių derinį. Paskaitoje bus pristatyti nauji ir rekonstruoti mokyklų pastatai Šveicarijoje, Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse. 


Pokalbis rengiamas bendradarbiaujant su VGTU Architektūros fakultetu.

Pokalbis vyks Nacionalinėje Dailės Galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje.

Pradžia 20:00. Renginys nemokamas, pokalbis vyks anglų kalba.

 

]]>
2018-01-19