Kaip, kodėl, iš kur ir ko įkvėpta gimsta architektūra?

Architektūros kūrimo procesas yra labai dažnai pamirštamas ir nuvertinamas, tačiau tai vienas svarbiausių veiksnių kelyje į kokybišką architektūrą.

Vieni mėgsta eskizuoti, kiti mėgsta analizuoti; vieni yra racionalistai, kiti yra funkcionalistai. Nėra nei vieno visiems teisingo kelio, ir kartu visi keliai kažkam yra teisingi. Kaip gimsta pirmieji eskizai? Ar architektūra yra autorinis darbas? O gal kompiliacinė komandos idėjų sintezė? Ar svarbiau išraiška, ar architektūros kuriamas scenarijus? Love the context or f**k the context? Ar teisingesnis kūrybos kelias yra minutės kūrybinis impulsas; ar nuoseklus ir šaltas balanso ieškojimas ir radimas? Koks kelias nuo pirmojo eskizo iki galutinio rezultato? Ar vertybė yra tik gerai realizuotas pastatas?

Susipažinus su skirtingų filosofijų išpažinėjais (pranešėjais) galbūt pasidarys kiek aiškiau. Bet nebūtinai.

Ciklo kuratoriai – Aurimas Sasnauskas ir Lukas Rekevičius

Pokalbiai vyksta Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje, ketvirtadieniais, nuo 20 val. Renginiai nemokami.

Miestas – vienas kontraversiškiausių civilizacijos darinių, neatskiriama šių laikų kultūros dalis, dažnai suasmeninamas, dievinamas ar demonizuojamas. Jis nuolat keičiasi, klesti ir nyksta, stebina ir nuvilia, o nuolatinė kaita išlaiko jį vienu populiariausių tyrimų objektų.

Miestui ir jo fizinei išraiškai įtaką daro daugybė faktorių: istorinės aplinkybės, gamtinės sąlygos, demografinė situacija, finansinė ar politinė galia, netgi pavienės asmenybės. Tad jei miestą laikytume šių elementų sistema, kyla klausimas, kaip ji keičiasi kintant dedamiesiems, jiems nykstant ar atsirandant naujiems? Kokios dar jėgos veikia miestus, kokie praeities įvykiai apibrėžė jų dabartį ir kas jų laukia ateityje? Kada ši sistema pasiekia pusiausvyrą ir stabilumą ir kas yra tie lūžio taškai, galintys kardinaliai pakeisti ar sugriauti prieš tai galiojusią sistemą? O gal miestas – tai organizmas, kuriame kardinalūs pasikeitimai gali sukelti mutacijas ir išsigimimus?

Pokalbiai vyksta Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje, ketvirtadieniais, nuo 20 val. Renginiai nemokami.

Ketvirtajame ARCHITEKTŪROS [pokalbių] FONDO cikle bus nagrinėjama kaip veikia edukacijos mechanizmas, peržvelgiami architekto ugdymo scenarijai. Temą „EDUKACIJA“ penki pranešėjai gvildens įvairiais pjūviais: kokie pokyčiai įvyko architektūros disciplinoje, kokios vystymosi kryptys? kiek platus ir multidisciplininis gali būti architekto išsilavinimas? kaip edukacijoje sąveikauja tyrimo ir kūrybos metodai? ar meistro/pameistrio modelis tebėra aktualus šiuolaikinių architektūros ofisų veikloje? kaip architekto ugdymo procese atsispindi ideologiniai pokyčiai ir kontekstai? ar edukacija yra politinis įrankis? 

*en. 1)maivymasis, manieringumas; 2)pamaiva

Architektūra kaip ekspozicinė erdvė ir pati architektūra kaip eksponatas - šie du aspektai ir jų sąsajos bus nagrinėjami penkių paskaitų cikle. Muziejus nuolat atsiduria  žiniasklaidos dėmesio centre kaip įspūdingas kūrybos ir rinkodaros rezultatas, kaip simbolis, kaip kultūrinės svarbos objektas, kaip architektūros inovacijų ekspozicija.  Paskaitose bus klausiama, koks yra architektūros santykis su muziejumi kaip institucija, kaip kultūros akumuliatoriumi bei transliuotoju? Kaip architektūra pasitarnauja naujoms meno kuravimo ir archyvavimo formoms ir ką iš to gauna parodų lankytojai? Kaip architektūra veikia santykį tarp menininko, kūrinio ir žiūrovo? Kokios šiandieninės architektūrinio projektavimo strategijos atsako į minėtus klausimus?

Pokalbiai vyksta Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje, nuo 20 val. Renginiai nemokami.

Paskaitų ciklas skirtas apžvelgti Modernizmo, kaip kultūros reiškinio, ideologijas ir įtakas, šiame kontekste įvertinti Lietuvos modernizmo architektūros palikimą.

Modernizmas.lt kelia šiuos klausimus: kas suformavo modernizmo kultūros reiškinio ideologijas; kokios jos buvo Lietuvoje ir kitur; kaip ideologija veikė to meto architektų kūrybą; kokią įtaką modernistinio periodo palikimas daro šiuolaikinei architektūrai, estetikai ir kultūros reiškiniams; kokie Lietuvos modernizmo architektūros raidos ypatumai reiškėsi skirtinguose sociopolitiniuose kontekstuose: lenkiškame, TSRS/ LTSR, šiuolaikiniame Baltijos regiono; „Okupacinio modernizmo“ reiškinys, jo egzistavimas, sąlygos bei požiūriai į jį.

Svarbiausių skirtingo laikotarpio Lietuvos modernizmo architektūros kūrinių apžvalga, analizė; modernizmo architektūros palikimas, požiūrio į jį kaita ir „Nykstantis modernizmas”, modernizmo modernizavimo iššūkiai.

Pokalbiai vyksta Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje, ketvirtadieniais, nuo 20 val. Renginiai nemokami.