leonardo@archfondas

"Architektūros fondo" dienoraštis apie Leonardo da Vinci programos projektą*

Open House Barselonoje

“Open House is a simple but powerful concept: showcasing outstanding architecture for all to experience, completely for free. Open House initiatives invite everyone to explore and understand the value of a well-designed built environment. ” http://www.openhouseworldwide.org/

Po praėjusių metų Leonardo praktikos Londone Sandra supažindino mus su Open House koncepcija. Barselona – pirmas viduržemio jūros miestas, 2010-aisiais prisijungęs prie projekto, o šiais metais atvėręs 150 pastatų.

Objektai (arba “Archdaily” gyvai)

Rekonstrukcijos, įdomesni muziejai, galerijos, nauji ir seni pastatai, butai, ofisai ir požeminės struktūros atsiveria visuomenei. Dvi dienas nuo ryto iki vakaro vyksta ekskursijos, kurių metu puikūs architektai pristato geriausius savo darbus, o savanoriai gidai aprodo kultūrinius paminklus, privačius ar viešus pastatus. Sunku išsirinkti, dar sunkiau laukti eilėje prie pirmų durų ir žinoti, kad antros kitame miesto krašte užsiveria.

    

Vora Arquitectura

Pirma vieta, kurią aplankyti buvo būtina – Vora Arquitectura renovuotas butas pagrindinėje gatvėje kvartale Gracia. Tai vienas iš anksčiau buvusių satelitinių Barselonos miestelių, suaugusių į vieningą didmiesčio audinį. Nors ir atokiau nuo centro – dvelkia senamiesčiu ir yra menininkų rajonas, vis dar vadinamas “miesteliu”. Aplinka puiki, buto išplanavimas sudėtingas. Renovacija – jautri, apgalvota ir vis tik radikali.

Smagu stebėti savo kolegas, pristatinėjančius pažįstamą darbą. Teko prisidėti ir man – gavau “praktikantų” darbo: apie butą padėjau ruošti bukletus. Nors spausdinimas ir lankstymas nebuvo labiausiai uždegančios užduotys, bet rengdama schemas ir tekstą susipažinau su erdve, mąstymo ir rekonstrukcijo procesu, techninėmis detalėmis. Galiausiai gyvai paliečiau sienas, patryniau grindų plyteles ir pamačiau, kiek į erdvę įnešė gyventojai. Pati geriausia pavyzdžių analizė.

    

Maršrutas

Svarbios ispanijos leidybos kompanijos dangoraižyje pagarbiai išeksponuotas pastato maketas. Apžiūrėję jį, užkilome į VIP patalpas, pamatėme miestą, besileisdami žemyn – darbuotojų kubelius, sužinojome apie vaikų darželį tame pačiame pastate, darbuotojų tvarkaraštį, valgyklą, konferencijų sales. Negana to – išeidamas gavome kompanijos leidžiamą ispanišką “National Geographics” žurnalą. Tokia reklama lengvai paperka.

Kol vyko ekskursija trimis kalbomis (man – vienai užsienietei – teko anglakalbis gidas), vaikai ropštėsi and odinių krėslų, griuvo ant grindų visuose kampuose ir visaip kitaip gaivimo tuščias erdves.

Vėliau aplankiau butų kompleksą – muziejų, kultūros centrą, butą – studiją, o antrą dieną nusprendžiau eiti tik į privačius butus, kurie atverti kelioms valandoms. Norint į juos patekti tenka laukti bent 2 valandas. Savininkai tuo metu pasivaikščioja parke arba laksto aplink lankytojus žaisdami su šunimis. Savanoriai mėlynomis liemenėmis akylai stebi ekskursijas, o architektas pasakoja. Dėstytojai rodo planus ir eskizus, lankytojus supažindina su koncepcija. Architektai apipasakoja darbo procesą, detales: tiek, kiek spėja. Visi pasiūlo savo vizitinę kortelę ar bukletą.

    

    

    

Žmonės (arba eilės, eilės, eilės…)

Žilos moterėlės iš gretimo namo, prabangiu kostiumu apsirengęs verslininkas, jauni studentai, kaimynė su vežimėlyje snaudžiančiu kūdikiu, pora keturiasdešimtmečių su vaikais, nusprendusių pasidomėti architektūriniais objektais. Stovėti gali tekti ir porą valandų. Visi kantriai laukia ir laiką leidžia besišnekučiuodami su šalia stovinčiais entuziastais. Po dviejų valandų – 15 minučių architekto ar gido pristatymas. Tada – kita eilė. Laukti ant šaligatvio padeda šilta saulė ir malonios moterėlės, būtinai pasiūlančios ispanų (ar katalonų) kalbos pamoką. Sutikau ir architektą, su kuriuo suradome bendrų pažįstamų Lietuvoje (ar Nyderlanduose), apšnekėjome Ispanijos krizę, architektūros ofisų strategijas sudėtingu ekonominiu metu ir žymiausius vietinius projektuotojus.

    

Renginį verta pagirti: labiausiai dėl visuomenės susidomėjimo, įvairovės ir išprusimo. Sunku abejoti iniciatyvos nauda: tai puiki platforma pokalbiui tarp architekto, vartotojo ir stebėtojo, sutinkama visame pasaulyje. Nors galvoje vis daugiau vietos užima kasdieniai darbai ir dabartiniai projektai, ten vis dar sukasi įdomi patirtis ir (galbūt?) Open House Vilnius.

Tiek šį vakarą. Kitą kartą – apie darbus, kolektyvą, studijos erdvę ir kasdienybę.

Taip pat apie šį kolegą.

Linkėjimai

0 comments
Submit comment