leonardo@archfondas

"Architektūros fondo" dienoraštis apie Leonardo da Vinci programos projektą*
Graikija


Miestai kalba.

Jie kalba ženklais, išduodančiais vietos dvasią.

Atėnai šneka daug, garsiai ir tiesiai į tave.

Keliautojui, pirmą kartą atvykus į Atėnus, pro akis neprasprūsta graffiti kiekis. Kiekvienas paviršius, kurį galima nupurkšti dažais, yra užpildytas persidengiančiais piešiniais ir žymėjimais („tagging“). Kai kurie tai vadina graffiti menu, kiti vandalizmu. Tačiau tai yra Atėnai. Sunku suprasti, kodėl puikiausios architektūros pastatais yra niokojami švelniai tariant ne itin meistriškais užrašais ir padrikais dažų flakonėlio purkštelėjimais.

...skaityti toliau...

„Sąmonėje egzistuoja tam tikras taškas, kur mirtis ir gyvenimas, tikrovė ir vaizduotė, praeitis ir ateitis, praeinamumas ir blokavimas, kūryba ir destrukcija nustoja būti suvokiami kaip prieštaros vienas kitam. XXa. pr. siurrealistų paieškos rėmėsi viltimi surasti šį tašką.“ Anglų kalboje jis vadinamas „supreme point“.

Atėnų architektų biuras „Point Supreme Architects“, pasiskolinęs terminą iš antrojo siurrealizmo manifesto, man tapo tuo, kas sunkiai sutalpinama į apibrėžimo rėmus, lyg tai būtų netikra, o įsivaizduojama. Pirmieji siurrealistai siekė pašalinti tradicinį dvilypį vertinimą, pasireiškiantį atskiriant vienas nuo kito grožį ir bjaurumą, tiesą ir melą, gėrį ir blogį vienas nuo kito. Jų teigimu, toks vertinimas yra teisiantis ir užkertantis kelią vaizduotei ir kūrybiškumui. Šio ofiso darbai kaip tik puikiai ir iliustruoja kraštutinumų dermę.

...skaityti toliau...