leonardo@archfondas

"Architektūros fondo" dienoraštis apie Leonardo da Vinci programos projektą*

Siurrealieji “Point Supreme Architects”

„Sąmonėje egzistuoja tam tikras taškas, kur mirtis ir gyvenimas, tikrovė ir vaizduotė, praeitis ir ateitis, praeinamumas ir blokavimas, kūryba ir destrukcija nustoja būti suvokiami kaip prieštaros vienas kitam. XXa. pr. siurrealistų paieškos rėmėsi viltimi surasti šį tašką.“ Anglų kalboje jis vadinamas „supreme point“.

Atėnų architektų biuras „Point Supreme Architects“, pasiskolinęs terminą iš antrojo siurrealizmo manifesto, man tapo tuo, kas sunkiai sutalpinama į apibrėžimo rėmus, lyg tai būtų netikra, o įsivaizduojama. Pirmieji siurrealistai siekė pašalinti tradicinį dvilypį vertinimą, pasireiškiantį atskiriant vienas nuo kito grožį ir bjaurumą, tiesą ir melą, gėrį ir blogį vienas nuo kito. Jų teigimu, toks vertinimas yra teisiantis ir užkertantis kelią vaizduotei ir kūrybiškumui. Šio ofiso darbai kaip tik puikiai ir iliustruoja kraštutinumų dermę.

Paskutiniu metu ofisą ištiko daug gerų dalykų – urbanistinio orientyro Atėnų  Faliro uoste pasiūlymo įvertinimas pirmąja vieta, dalyvavimas tarptautinėje Venecijos architektūros bienalėje su trimis skirtingais projektais, bendradarbiavimas su Belgijos vyriausybe viešos paskirties pastatų konkursuose, paskaitų dėstymas Norvegijoje, Italijoje ir Brazilijoje. Atėnų spaudoje jie lyginami su petražolėmis, prieskoniu, kuris anot graikų tinka visur ir prie visko.Ir visa tai išvysta šviesą Graikijoje.

 

Graikija išties nėra pati tinkamiausia šalis naujos architektūros atsiradimui. Komplikuotas biurokratijos mechanizmas ir politinė infrastruktūra, antikinės kultūros aukso amžiaus našta, pančiojanti naujas intervencijas mieste, kurio nemaža dalis tiesiogine ta žodžio prasme stovi ant architektūrinio paveldo, kaimo tipologijos idealizavimas, pasikartojantis urbanistiniame audinyje, skaudžios valdžios sektoriaus skolos.

Dar pirmajame mūsų susitikime, žinodama Graikijos problemas, natūraliai pasidomėjau, kokia situacija yra su architektūriniu darbu. Į ši klausimą biuro vadovai, Marianna Rentzou ir Konstantinos Pantazis, regis, jau turėjo paruošę atsakymą. Na taip, darbų Graikijoje nėra daug, o jiems, jaunai firmai, prasiskinti kelią nėra lengva.  Tačiau šalyje, kur architektūrinių darbų mažėja, o protestai ir streikai tapo kasdienybės dalimi, kur regis naujos statybos tiesiog sustojo, rankų jie nenuleidžia ir dalyvauja architektūriniuose konkursuose jei ne Graikijoje, tai užsienyje, projektuoja mažesnius objektus ir atlieka visą galybę pačių inspiruotų architektūrinių ir urbanistinių tyrimų. Klausantis aplinkinių pesimizmo ir nerimo dėl ateities, galima prarasti viltį kurti, todėl jie tikslingai nusprendė kuo mažiau būti tokių žmonių rate, o vietoj to paniro į ieškojimus ir darbą.

 

 

„Point Supreme Architects“ vadovai Marianna Rentzou ir Konstantinos Pantazis nepaisant savo jauno amžiaus yra sukaupę išties nemažai žinių. Jie studijavo Atėnuose, vėliau tęsė mokslus The Bartlett School of Architecture Londone ir The Berlage Institute Roterdame. Vėliau dirbo tarptautinio lygmens studijose tokiose kaip MVRD ir OMA.2007 m Roterdame jie įkūrė savo ofisą, kuris vėliau persikelė į Atėnus.

 

 

Siurrealizmo principas, kai ištrinama riba tarp realybės ir įsivaizdavimo, bei tai, kad nėra vienareikšmiško viso ko vertinimo pasikartoja vis geriau pažįstant šį ofisą.

 

 

Tik atvykus į Atėnus teko tiesiog įšokti į jau judantį traukinį ir prisijungti prie architektūrinių konkursų pasiūlymų užbaigimo. Pirmasis įsivaizdavimas apie graikus buvo sugriautas jau pirmąją dieną. Nežinau kaip kiti graikai, tačiau mano sitiktieji dirba daug. O šis ofisas išties daug. Kūrybiniai ieškojimai išsiplečia iki keliasdešimties variacijų, kurios palaipsniui atmetamos, kol lieka viena geriausia. Negali nepastebėti tiek modelių tiek brėžinių preciziškumo, atidos detalėms. Tai nestebintų dideliame ofise, tokiam kaip OMA, kuriame dirbo Marianna ir Konstantinos, tačiau šiame mažame ofise tai palieka įspūdį.

 

 

Architektūriniai sprendimai visai to neslepiant pasiekiami interpretuojant ir perfrazuojant modernizmo korifejus, tokius kaip Ch. Le Corbusier, L. Bo Bardi, Τ. Αndo. Vizualicijos tampa siurrealistiniais meno kūriniais, kuriuose cituojami žymiausi 20 amžiaus pirmos pusės tapytojai, tokie kaip R.Magritte, P. Mondrian, E. Hopper, H. Rousseu ir kiti. Projektų apipavidalinimas, dėmesys grafikai intriguoja.

 

 

Point Supreme savo darbuose žaidžia priešingybėmis taip siūlydami ne vieną teisingą kelią, o keletą galimybių. Ateitis ir praeitis, gražu ir bjauru, paprasta ir sudėtinga – šios prieštaros jų sukurtuose darbuose egzistuoja dermėje. Jų projektas „Proscenium“ laimėjęs europinio konkurso „Europan“  pirmąją vietą komisijos būtent ir buvo išgirtas už stiprų kontrastą ir stebinančius atradimus: centrinė viešoji erdvė ant pastato stogo; aiškiai išreikšta rampa išsprendžianti lygių skirtumą, tačiau tuo pačiu tarnaujanti patekimui į teritoriją; apskritas amfiteatras ir turgus viename.

 

 

Ofiso įvertinimas ir pripažinimas tarptautiniu lygmeniu maloniai kontrastuoja su jaukiais pasisėdėjimais pietų metu prie bendro stalo jų ofiso kiemelyje, kasdieninėmis augalų laistymo pareigomis ar kaimynų apatinių, nukritusių iš gyvenamojo namo balkono, surinkinėjimo. Tiek Konstantinas, tiek Marriana yra labai mieli ir šilti žmonės. Garsus ir nuoširdus juokas yra dažnas palydovas pietų metu. Nenuostabu, kad tai iššaukia kaimynų nepasitenkimą, išreiškiamą iš balkono numestu svogūnu ar plastikiniu buteliu – juk siesta ir pogulio metas!

 

Ofiso patalpos – jaukios ir nedidelės, su eilėmis knygų lentynų ir maketų eskspozicijomis. Daugybė mažų smulkmenų iš Point Supreme kelionių kuria neformalios erdvės įspūdį.Ofiso deklaruojamas pagrindinis principas – bendradarbiavimu grįsta kūryba. Nuolatos vienam ar kitam laikotarpiui prie jų prisijungia studentai bei architektai bendram darbui. Nestebina ir prisidedančių žmonių įvairiatautiškumas. Etapui, kuriam prisijungiau, jau dirbo pora prancūzų, keletas graikų. Žinoma, visi jie grįžo į studijas savuose miestuose po keletos mėnesių praktikos, tačiau neužilgo ir vėl laukiame prisijungiant naujų. Tai puiki proga pažinti labai skirtingus žmones iš kitų šalių. Įvairiatautė aplinka, neabejoju, prisidėjo ir kuriant Point Supreme stilistiką. Šie žmonės atnešė savo idėjų, tačiau pasiėmė nemažai ir sau. Nuo šiol ir aš esu šio puikaus ofiso dalis. Siurreali kelionė tik prasideda.

Ieva Saldauskaitė

0 comments
Submit comment