Lapkričio 8 d. nuo 9 val., Lazdynų „Minties“ gimnazijoje, Erfurto g. 23, Vilniuje

Mokslo konferencija organizuojama siekiant sutelkti bendrai diskusijai skirtingų sričių modernizmo architektūros tyrėjus, kūrėjus, kultūrinių iniciatyvų autorius.

Modernizmo epochoje Lietuvos architektūra patyrė keletą esmingai skirtingų laikotarpių. Dauguma tyrėjų sutaria dėl dviejų esminių modernistinės architektūros etapų – XX a. I p. (tarpukario modernizmas) ir XX a. II p. (sovietinis modernizmas). Tačiau dėl laikmečio pradžios ir pabaigos bei detalesnės periodizacijos, skirtingų meninių tendencijų identifikavimo ir teorinio apibrėžimo tyrėjų tarpe nėra vieningos nuomonės. Viliamasi, kad dalykinė diskusija gali padėti spręsti šiuos ir kitus tyrimų metodologinius klausimus.

Platėjantis modernizmo architektūros tyrimų laukas nevienodai aprėpia skirtingų kultūrinių tradicijų paveldą (pavyzdžiui, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos tarpukario modernizmas). Lokalių tyrimų gausėjimas palaipsniui užpildo naujosios architektūros istorijos spragas. Tačiau stinga fundamentinių tyrimų, kuriais šalies architektūrinis paveldas būtų integruotas į tarptautinius architektūros procesus.

Skirtingų laikmečių ir kultūrinių tradicijų modernistinės architektūros pavyzdžiai šiandien turi kultūros vertybės statusą. Tačiau dažnai kyla abejonių dėl vertingųjų savybių nustatymo metodų, objektams taikomos teisinės apsaugos pobūdžio. Dalis laikmečio architektūrinio paveldo dėl funkcinio pobūdžio ar meninių sprendimų yra svarbūs vietos ar profesinėms bendruomenės, liudija reikšmingus istorinius įvykius. Mokslininkų dėmesys sąlyginai jauno paveldo grupės saugojimo ir naudojimo problemoms ilgainiui gali peraugti į artikuliuotą paveldo tvarkybos strategiją.

Dėl sociokultūrinių pokyčių dalis modernizmo epochos paveldo nebeatitinka šiandieninių ekonominių, technologinių ar funkcinių poreikių. Todėl pastatai griaunami, rekonstruojami, apleidžiami. Taigi išskirtinai svarbu sistemiškai svarstyti modernistinės architektūros kaitos rezultatus, diskutuoti apie galimas šių objektų ateities perspektyvas.

Konferencija vyks Vilniaus „Minties“ gimnazijoje (http://www.minties.vilnius.lm.lt/?page_id=43), 1974 m. pastatytoje pagal architekto Česlovo Mazūro projektą. Jauno architekto suprojektuota – tuo metu 40-oji vidurinė – mokykla buvo netipinė. Laisvo planavimo, sudaryta iš keturių dviaukščių mokymo blokų ir jungiamojo triaukščio bendrųjų patalpų bloko, išdėstyta terasomis – tuo ji skyrėsi nuo iki tol įprastų stačiakampių koridorinės sistemos daugiaaukščių mokyklų. Iš atskirų korpusų sudarytą mokyklos tūrį padiktavo didelio nuolydžio reljefas. Tiek dėl erdvinio sprendimo, tiek dėl plano struktūros, tiek ir dėl originalaus raudonų plytų ir eksponuojamo betono fasado mokykla tapo išskirtinė. Už originalų ir su aplinka derantį projektą autorius buvo apdovanotas VLKJS CK premija, o išskirtinės mokyklos erdvės ir aplinka tapo kelių sovietmečio  filmų siužeto aikštele (http://www.youtube.com/watch?v=M9rHigJTCoQ; http://www.youtube.com/watch?v=kKZUmg_wny8)

Konferencijos programa:

9.00–9.15 ATIDARYMAS

  • VGTU Mokslo prorektorius habil. dr. prof. Antanas Čenys
  • VGTU Architektūros fakulteto dekanas prof. dr. Rimantas Buivydas
  • Lazdynų seniūnė Daiva Mikulskienė
  • Minties gimnazijos direktorė Teresa Sakalauskienė

9.15–10. 35 I sesija: TARP NOSTALGIJOS IR KRITIŠKUMO
pirmininkauja Marija Drėmaitė

  • Julija Reklaitė. Gintaro inkliuzai. Naršant modernizmo architektų asmeninius archyvus
  • Indrė Ruseckaitė. Karoliniškės sniego gaublyje arba Keturios nostalgijos kosminiam miesteliui
  • Viltė Janušauskaitė. Kritika tampa nostalgija: oficialiojo diskurso percepcijos Lazdynuose
  • Liutauras Nekrošius. Architektūra kaip meno kolekcija. Palangos modernizmo atvejis

10.35–10.50 Diskusija

10.50–11.10 Kavos pertrauka

11.10–12.30 II sesija: KONTEKSTAS, KONCEPCIJA, PROCESAS
pirmininkauja Liutauras Nekrošius

  • Aušra Černauskienė. Eksponuojamas betonas šiuolaikinėje Lietuvos architektūroje
  • Aida Štelbienė. Vilniaus sporto rūmai ir brutalizmas
  • Lada Markejevaitė. Nacionalinio operos ir baleto teatro architektūros lokalūs ir tarptautiniai kontekstai
  • Gintaras Čaikauskas. Santariškės D.N.R. (Didžioji Nenutrūkstanti Renovacija)

12.30–12.50 Diskusija

12.50–13.50 Pietūs

14.30–15. 50 III sesija: SUPRASTI, SAUGOTI, INTERPRETUOTI
pirmininkauja Tomas Grunskis

  • Viltė Migonytė. Lietuvos tarpukario medinė kurortinė architektūra: tarp tradicijos ir modernumo
  • Martynas Mankus. Postmodernizmo idėjų raiška Šiaulių miesto viešosiose erdvėse
  • Indrė Gudelytė-Račienė. Modernizmo bruožai Justino Šeiboko architektūroje
  • Vaidas Petrulis. Kauno tarpukario palikimas ir Lietuvos kultūros paveldo diskurso transformacijos

15.50–16.10 Diskusija

16.10–16.30 Kavos pertrauka

16.30–17.50 IV sesija: FUNKCIJA, STRUKTŪRA, SIMBOLIS
pirmininkauja Vaidas Petrulis

  • Justinas Bučys. Vilniaus miesto Šeškinės, Fabijoniškių ir Pašilaičių lokalių centrų jungiamumo užtikrinimo ir urbanistinės kompozicijos vaidmens stiprinimo galimybės
  • Tomas S. Butkus. Kolektyvinės modernizacijos ženklai: Klaipėdos urbanistinė raida sovietmečiu
  • Tomas Grunskis. Modernistinė miesto viešųjų erdvių sistema gyvenamuosiuose daugiabučių rajonuose. Vilniaus Lazdynų ir Žirmūnų atvejis
  • Vytautas Petrušonis. Lietuvos miestų naujųjų gyvenamųjų rajonų (1970-1990 m.) Vertės išsklaida taikant mitologinio aprašymo priemones

17.50–18.10 Diskusija

18.10–18.30 REZIUMĖ
Liutauras Nekrošius, Julija Reklaitė, Indrė Ruseckaitė

Lapkričio 7 d. – K-LAB „Vartojamas modernizmas“ Pecha Kucha formate >>

Lapkričio 9 d. – PER-NAUDOJAMAS MODERNIZMAS: 2 intervencijos požemyje ir ekskursija TECHNOkaroliniškės >>