Versija spausdinti Atgal
 

Susiėjimas yra pradžia, buvimas kartu yra pažanga, bendras darbas yra sėkmė (Henry Fordas). Darau prielaidą:spalį sukalbamas rožančius padeda organizuoti esminį renginį - Dineikines.Būtent studentų tandemas su Dineikos stipendijos fundatoriais architektūros bendruomenei kasmet padovanoja talentingo architektūros profesoriaus vardinės stipendijos konkursą.  

Perspektyviausias 2015 metų studentas – Kasparas Žiliukas (VGTU) 


Kasparas Žiliukas (VGTU)

Aštrios kritikos, sveikos ironijos ir nuoširdžių patarimų kokteilis, galimybė.. ūgtelti.Tai burtažodžiai, spalio 12-ąją sukvietę Lietuvos aukštųjų architektūros mokyklų studentus varžytis dėl garbingo titulo. Dviejų paskutinių kursų studentai ir stipendijos fundatoriai finaliniame etape išsirinko penkis geriausius.

Architektūrinė kova, kaip ir praėjusiais metais baigėsi rezultatu 4 – 1 VGTU naudai.( iš VDA - 1, KTU -0, VDA KF - 0)
Tarp keturių VGTU vyrukų šįkart buvo vienintelė Vilniaus dailės akademijos atstovė. Kitame ringo kampe, Lietuvos architektūros vilkai, stipendijos fundatoriai. Reikia turėti drąsos susitikti su savo "ArchDaily" dievukais, tačiau šįkart jie turėjo tik.. teisę komentuoti. 


Konkurso komisija (iš kairės: R.Palekas, A.Ambrasas, S.Kuncevičius, S.Pamerneckis, A.Karalius)

Pirmasis prisistatė Marius Tautvydas, nustebinęs profesiniais gabumais visuose projektų etapuose. Ispaniškoje „Aula de naturaleza“ (liet. gamtos mokykla) vietos moksleiviams kartą per mokslo metus suteikiama galimybė mokytis iš gamtos.. gamtoje. Dėmesį projekto estetinei, planinei - erdvinei išraiškai skyręs autorius pagrindinę idėją įvardino kaip aliuziją į erozijos procesą, o mažėjančių tūrių kompozicija atkuriamas buvusio šlaito siluetas. Argumentai nebuvo nuginčyti, tačiau dėl pastato eksploatavimo kas dešimtmetį pasikartojančių potvynių metu tiek komisijai, tiek auditorijai kilo klausimų.


Marius Tautvydas (VGTU) 

Ilgai Marius gynėsi nuo kritikos strėlių, atakavo net kolegos - prireikė net 10 metų auditorijai prakalbinti. O gal prabilo konkurencija? Vis dėlto, užduotas stiprus tonas, prasidėjo įdomi kova.

Išankstiniame balsavime daugiausiai komisijos simpatijų gavęs Lukas Kulikauskas pristatė Lenkijoje suprojektuotą visuomeninį projektą – senelių namus Klimontove, Lenkijoje. Autorius pasižymėjo tvirtu pristatymu, neleido komisijai abejoti savo projektu nei vidaus erdvių, nei išorės apdailos, nei vietos parinkimo klausimais. Vis dėlto, kieta, militaristinė [A.Karalius] ilgų koridorių struktūra komisijai pasirodė per griežta, netinkama tokios funkcijos išpildymui. Kiti Luko pristatyti darbai, žymintys profesinę kompetenciją nekėlė abejonių, tačiau galbūt pritrūko Dineikiško kuklumo, o vietomis ir gebėjimo patylėti.  


Lukas Kulikauskas (VGTU)
 

Kaip žinia, konkurse dalyvaujama su visuomeniniu trečio kurso projektu. Iki šiol dažniausiai pasitaikantys darbai – pradinės mokyklos, todėl komisijoje šios srities ekspertu laikomas VGTU architektūros katedros vedėjas Sigitas Kuncevičius liko maloniai nustebintas trečiuoju prisistatymu.

Konceptualus Kasparo Žiliuko projektas – mokykla Žirmūnuose (vad. K.Lupeikis) turi du naratyvinius vektorius – griežtumą ir laisvumą. Šie motyvai persipina, išorėje asketišką kubo formą išlaikantis tūris iš dalies kybo ore, pastato atrijuje vaikams suteikta galimybė išnaudoti kalniuką. Plastiškų formų koridoriai komisijos nuomone – itin teisingi. Nepaisant pagyrų ir liaupsių, auditorija turėjo pastabų dėl apvalių pastato langų. Turėjo ir komisija – galbūt kūrybinio polėkio pagautas autorius nepasivargino paieškoti fasadui tinkamesnio, mažiau ginčytino sprendinio. Pastarasis sukelė lengvai atpažįstamų asociacijų. Vis dėlto, tai nepakišo kojos Kasparui įsirašyti į Dineikos stipendijos laureatų gretas.


Kasparas Žiliukas (VGTU)
 

Dažnai ginčyjamasi, kur vertėtų pradėti architektūrinį kelią – gimtinėje, ar užsienyje. Pastarąjį kelią pasirinkusi ketvirtoji nominantė po pirmųjų metų buvo priversta grįžti į Lietuvą ir tęsti mokslus Vilniaus dailės akademijoje (studentų (ne)laimei, kartais užsiliepsnoja ir  universitetai). 

Eglės Činčikaitės (VDA) džiaugsmas  įskiepyta pareiga gerai atlikti maketavimo darbus – ne vienintelis akmuo į „ technikų“ daržą. Į studentų norus varginančiose piešimo studijose įnešti pokyčių atsižvelgiantys dėstytojai studentei leido sukurti medijų instaliacijos projektą, salėje nepalikusį abejingų. Pagrindinį projektą - Vilniaus senamiestyje projektuotą galeriją, užbaigiančią linijinę struktūrą, komisijos nuomone, autorei pavyko pajusti, žinant, kad jokių taisyklių tam nėra. Norimą rezultatą studentė pasiekė - pastatas išskirtinis, tūriai įdomiai prastumti, tačiau komisija turėjo mažų abejonių dėl architektoninių savybių ir mechaniško dekonstrukcinio metodo taikymo. 


 
Eglė Činčikaitė (VDA)

 
Niekam nepaslaptis, jog dirbančiam žmogui reikalingas atsitraukimas. Ypač architektams. Beveik visi nominantai kalbėjo apie papildomus, neakademinius darbus: konkursai, knygos projektas, piešiniai ir medijų menas. Nominantų pristatymus užbaigęs paskutinis dalyvis šioje vietoje itin išsiskyrė.

Kristijonas Nenartavičius turi raktinius žodžius, atspindinčius jo architektūrinę ir meninę veiklas:  žemės projektas, erdvės pavaizdavimo, garso instaliacijų sukūrimas pabrėžė netradicinį autoriaus mąstymą. Išskirtiniai bendravimo sugebėjimai atsispindi ir inicijuotose kūrybinėse dirbtuvėse. Visa tai – abejonių nekeliantys talentai ir.. mokyklos projektas. Filosofiškai pažvelgęs į moksleivio galimybes koncentruoto plano struktūroje, Kristijonas nusprendė visa tai „išsprogdinti“. Rezultatas – panaikinta koridorinė sistema, o projektas pavadintas „galimybių mokykla“. Vis dėlto, komisijoje suabejota tipologiniu pastato ekskursu. Autoriui palinkėta, kad nepritrūktų parako realizuojant architektūrinę formą, ne tik idėją.  

 
Kristijonas Nenartavičius (VGTU)


Renginį vainikavo apdovanojimų ceremonija. Tradiciškai, metų penki geriausieji (nurungę 12 varžovų) gavo Arno Dineikos pastelių reprodukcijas atminimui, o Kasparas Žiliukas (VGTU) - pagrindinį prizą, kas mėnesį mokamą 145 eurų stipendiją vieneriems akademiniams metams, bei garbingą vietą šalia dešimties sėkmingai įsiliejusių į profesionalų gretas laureatų: Mato Cirtauto (2005), Algimanto Neniškio (2006), Rūtos Vitonytės (2007), Dalioas Zakaitės (2008), Mildos Grabauskaitės (2009), Donato Baltrušaičio (2010), Donato Cesiulio (2011), Jūratės Cirtautaitės (2012), Mindaugo Arlausko (2013) ir Domanto Baltrūno (2014).

Visi jie – šios stipendijos „kaltininkų“ nuopelnas. Komisija pasidžiaugė įvykusiu solidžiu, laiko patikrintu renginiu ir paragino kitų metų dalyvius būti aktyvesniems! O juk kruopščiai dirbantis žmogus anksčiau ar vėliau gauna savąjį įvertinimą. 




Į kiekvieną projektą ir autorių įsigilinantis R.Palekas



Išraiškinga A.Ambraso reakcija 


Metų penki geriausieji (M.Tautvydas, L.Kulikauskas, K.Žiliukas, K.Nenartavičius, E.Činčikaitė)

Stipendijos fudatoriai yra Arno Dineikos mokiniai: A.Ambrasas, A.Karalius, G.Čaikauskas, S.Kuncevičius, R.Palekas, S.Pamerneckis, G.Klimavičius,D.Osteika, L.Tuleikis, V.Šeškus ir kiti.

Renginį organizavo:   Architektūros studentų klubas

Teksto autorius:         Justas Juzėnas

Fotofiksacijos:            Vilius Balčiūnas 

 



© 2004 Architektūros fondas