Paroda #19 | Papjauti įstrižainę

Bet bijau, kad jei į daiktą žiūri pakankamai ilgai, jis praranda visą savo prasmę.
But I’m afraid if you look at a thing long enough, it loses all of its meaning.

Andy Warhol

Parodoje iš Prokuratūros^[1]LR prokuratūrų administracinis pastatas Rinktinės g. 5a, Vilniuje. Architektas: Kęstutis Lupeikis, 2008 m. atvaizdų sukurti minkšti bei kieti interjero objektai ir ornamentai žymi meno galią perdirbti realybę ir sukurti savo miesto viziją. Taip pat – animacija, kurioje pastatas atgyja ir kvatojasi mūsų akyse. Atvaizdai parodoje perdaryti iš Martos piešinių ir tapybos ant popieriaus.

Vilnietė autorė jau daugiau nei dešimtmetį kuria miesto poeziją, ją perteikdama tapybos, videoįrašų, atvirukų, tekstų formatais. Dažnai ginčydama architektų galias, autorė kai ką apeina, kritikuoja arba myli, garbina ir apdainuoja. Prokuratūra, pasirodo, stovi jos namų kieme ir leidžia jai jaustis šio pastato krikštamote. Atskirą temą sudaro didžiuliame reklamos stende, išdygusiame priešais prokuratūrą, autorės fiksuojami reklamų šūkiai. Prokuratūros pastato prasmės ir galios kontekstuose šie dažnai sukuria absurdiškas situacijas, kai vieną kartą reklama klausia: „Kaip atrodo Kukutis?“, o kitą – užtikrina, kad „Rūpinamės tuo, kas svarbiausia“. Marta pastebi viską, ir didžiausią prasmę mato gebėjime džiaugtis savo miestu, nes jis priklauso tikriesiems flaniorams – bastūnams. O pasišaipyti iš brutalių veikėjų, pasak jos, yra sveika.

Parodą kviečiame aplankyti kultūros komplekse „SODAS 2123“ (Vitebsko g. 23, Vilniuje):

lapkričio 4, 10, 11, 17, 18, 24, 25 d. 16–19 val.

lapkričio 5, 12 d. 12–15 val.

Ekskursijos su autore:

lapkričio 4 d. 16–19 val.

lapkričio 5, 19, 26 d. 12–15 val.

Mikroparodų serija „Vertė“

Martos Vosyliūtės „Papjauti Įstrižainę“ – tai trečioji serijos „Vertė“ mikroparoda. Serijoje pristatomi Architektūros fondo platformos „Aikštėje“ kuruoto atviro pasakojimų apie architektūrą konkurso „Vertė“ laureatai ir jų kūriniai. Pasak „Aikštėje“ kuratorių, žodis „Vertė“ kviečia sustoti ir įsiklausyti. Koks jis fundamentalus ir daugialypis! Jis persmelkia viską, kas mums nors truputį svarbu. Kas mums patinka? Kas mums įdomu? Kas mums brangu perkeltine ir tiesiogine prasme? Ką saugome ir ką norime kurti – viską mėginame įvertinti: emociškai, istoriškai, sentimentaliomis ir pragmatiškomis vertėmis. Rodos akivaizdu, kad vertinimas negali egzistuoti be asmeniško požiūrio ir kad kiekviena vertė turi būti kažkieno pripažinta ar bent išsakyta. Visgi tai šito žodžio nepaverčia grynai subjektyviu: juk kolektyviai mėginame įvertinti daugybę reiškinių – nuo architektūrinio paveldo iki kvadratinio metro kainos. Ir kartais nesiseka, dažnai nesutariame. Tad ar galima pasverti ir palyginti skirtingus žvilgsnius? Ar yra kažkas gero apleistose teritorijose, nesutvarkytuose paupiuose ar nykiose laiptinėse? Ar vertingosios paveldo savybės neima kvepėti excel‘iu? Gal vertė ir yra geriausiai išreiškiama pinigais? Ar grožis visada yra ir gėris? Ar vertindami aplinkos kokybę tikrai pirmiausia turim žiūrėti iš žmogaus, o ne kitų planetos gyventojų perspektyvos? Ir galiausiai, ar nieko čia nepervertiname?

Iki gruodžio pabaigos kultūros komplekse „SODAS 2123“ bus pristatytos penkios serijos „Vertė“ mikroparodos: Povilo Vincento Jankūno „Genius Loci – Post Mortem“, Edvardo Morkūno „Verčių palimpsestai“, Martos Vosyliūtės „Papjauti Įstrižainę“, Kosto Biliūno „Apie Stakliškių aukštumas ir žemumas“ bei Kęsto Vaikšnoro „Linkėjimai iš Amerikos“. Mikroparodų kuratoriai – Justinas Dūdėnas ir Indrė Ruseckaitė.

Parodas pristato Architektūros fondas. Architektūros fondo veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Partneris – SODAS 2123. Informacinis partneris – LRT. Parodos rėmėjas – Media Traffic.