KUO POKALBIS ĮKVEPIANTIS?

Remdamasis savo knyga Landscapes of Communism, Owenas Hatherley šioje paskaitoje aptars, kokiu būdu sovietinė architektūra ir miestų planavimas gali būti apibūdinami kaip „nekapitalistiniai”. Kitaip sakant, ar iš tiesų miestai bei pastatai sovietmečiu būdavo kuriami nepaisant įprastų kapitalistinių varomųjų jėgų, kaip: nekilnojamojo turto vystymas, žemės nuosavybė, verslo interesai ir kapitalas. Įtakingi kritikai, kurie reiškiasi nuo pat XX a. ketvirtojo dešimtmečio, teigia, kad sovietinę sistemą iš esmės galima apibūdinti kaip „valstybinį kapitalizmą”, kuriame biurokratija veikė kaip „generalinis kapitalistas”. Visgi palyginus su to paties laikmečio (maždaug nuo 1945 m. iki 1979 m.) urbanistika ir architektūra Prancūzijoje, Suomijoje ir netgi Jungtinėje Karalystėje, jų kūrimo strategijos gali pasirodyti stebėtinai panašios. Todėl šioje paskaitoje bus mėginama išsiaiškinti, ar ši [sovietinė] ekonominė sistema, net ir be kapitalizmui įprastų piniginių santykių, sukūrė kai ką iš tiesų ypatingo urbanistinėje bei architektūrinėje erdvėje, ir, jei taip, kas gi tai buvo.


Rekomenduojama knyga

WESTERN MARXISM AND THE SOVIET UNION (HAYMARKET BOOKS, 2009)

Marcel van der Linden

Rekomenduoju šią knygą,nes joje yra glaustai išdėstyti ir apibendrinti skirtingi apibrėžimai, kuriais už Sovietų Sąjungos ribų veikiantys marksistai bandė apibūdinti Sovietų Sąjungos esmę. Dauguma jų sutarė, kad tai nebuvo socializmas ar komunizmas, kaip jie galėjo tikėtis. Bet kas tai buvo, kokią alternatyvą siūlė, po savo griūties ir, kokią reikšmę turėjo sistemos griūtis, tiems kas galvojo, kad sistema už kapitalizmo ribų buvo pageidaujama ar galima?

Knygą rasite Architektūros fondo knygų lentynoje Nacionalinės dailės galerijos (NDG) dailės informacijos centre.