ARCHITEKTŪROS FONDAS https://www.archfondas.lt/lt/ Archfondas.lt Ritminiai susikirtimai: girdimoji architektūra ir garsiniai įtrūkimai https://www.archfondas.lt/lt/pokalbiu/irasas/ritminiai-susikirtimai-girdimoji-architektura-ir-garsiniai-itrukimai Vizualumas architektūroje ir urbanistiniame dizaine užgožia girdėjimo ir klausymo gebėjimus. Garsas yra vienas svarbiausių elementų, padedančių vartotojams suvokti aplinką. Akustinė aplinka neapsiriboja foniniais garsais, specifiškais garsovaizdžiais ar garsine tarša, sukelta eismo ir mūsų kasdienės veiklos. Greičiau tai yra girdimųjų patirčių supratimas ir garsinių teritorijų atradimas urbanistinėse erdvėse klausymo ir girdėjimo pagalba.

Banu Çiçek Tülü ir Samuel Perea-Díaz teigia, kad garso architektūroje ir urbanistiniame dizaine tyrimai turi didelį potencialą. Kaip garsas gali prisidėti prie urbanistinės aplinkos supratimo? Kokios metodologijos padeda puoselėti garsą kaip įrankį, skatinantį socialinį dalyvavimą? Paskaitoje bus analizuojama ambivalentiško ryšio tarp garso, architektūros ir urbanistinių erdvių istorija bei pačių pranešėjų tarpdisciplininės metodologijos.

 

PAPILDOMI RENGINIAI

 

Garso dirbtuvės RITMINIAI SUSIKIRTIMAI su BANU ÇIÇEK TÜLÜ  AND SAMUEL PEREA-DIAZ

2020 03 28 (šeštadienis)

14:00 @ Luna6 (Zanavykų g. 6, Vilnius) ir stoties rajonas, Vilnius.

 

Ciklo uždarymo renginys KIEK DIMENSIJŲ TURI MIESTAS?

Pollxs Hermanxs 

ToyBoy & DJ Pam

morrr

Mykolaitis

2020 03 28 (šeštadienis)

22:00 @ Empty Brain Resort (Vitebsko g. 23, Vilnius)

 

]]>
2020-03-26
Lūžio taškas: ar menas gali išpranašauti miesto gyvenimą? https://www.archfondas.lt/lt/pokalbiu/irasas/luzio-taskas-ar-menas-gali-ispranasauti-miesto-gyvenima Menas geba ne tik reprezentuoti realybę, bet ir ją formuoti bei transformuoti. Nuo novelių iki paveikslų ar tiesioginių kultūrinių intervencijų, – vaizduotę žadinantys miesto vaizdiniai įgalina pažvelgti į urbanistinę ateitį šiandien. Paskaitoje bus apžvelgiamas santykis tarp meno ir urbanistinių vietovaizdžių. Pagrindiniai klausimai, į kuriuos bus ieškoma atsakymų: ar kūrybinės veiklos gali aktyviai nuspėti miesto ateitį? Kaip kritinis ir kūrybingas susidūrimas su miesto infrastruktūra gali pasitarnauti urbanistinius vietovaizdžius kuriantiems žmonėms? Kur galima rasti sąlyčio taškų, padėsiančių kūrėjams transformuoti materialiąsias realybes? Ir galiausiai: ar meninės intervencijos yra įkalintos pagražinimo (angl. beautification) ir gentrifikacijos santykio? Ar menas gali suardyti šią dichotomiją?

]]>
2020-03-19
Menas ir (anti)social(istiniai) būstai Serbijoje: prieštaravimai ir antagonizmai https://www.archfondas.lt/lt/pokalbiu/irasas/menas-ir-antisocialistiniai-bustai-serbijoje-priestaravimai-ir-antagonizmai Būstas (angl. housing) yra esminis infrastruktūros elementas, įgalinantis socialinę reprodukciją, ir dėka kurio įmanomas gyvenimas. Šiuolaikinis būstas atsidūrė mūšio lauke tarp neoliberalaus judėjimo, atakuojančios socialinę infrastruktūrą, ir visuomeninių (angl. grassroots) judėjimų, kovojančių prieš antisocialią organizaciją ir valdymą. Visame pasaulyje miestai išgyvena šiuos mūšius, dar vadinamus būsto krize (angl. housing crisis). Ilgą laiką menas buvo integrali neoliberalios valdžios ir politikos dalis, susijusi su „būsto regeneracija“. Tikimasi, kad menas sukurs socialines ir ekonomines vertes, atstatys stagnuojančias postindustrinių miestų ekonomikas, atgaivins bendruomenes, nepaisant mažo įrodymų kieko, kad menas gali atlikti bent vieną iš šių užduočių.

Paskaitoje Ana Vilenica nagrinės daugiasluoksnius socialinio meno prieštaravimus Europos periferijose. Šiandieninė meno rolė(s) būsto problemose yra naujausių kapitalizmo mutacijų, paverčiančių menus į kapitalo šaltinius, indikatorius. Tačiau galime aptikti daug atvejų, kai menai susivienijo su engiamais gyventojais, tapdami karingais bendrininkais kovose dėl būsto. Solidarumo principas buvo ir yra pagrindinė jėga meno politinėje plotmėje, kuriuo siekiama atgauti mūsų istorijas, statyti naujas socialines infrastuktūras ir palengvinti įgūdžių mainus / organizavimąsi būsto judėjimų viduje. Analizuodama situaciją Serbijoje, Vilenica išgrynins socialinio meno tipologiją ir atkreips dėmesį į nuolatinio pasidavimo ir išnaudojimo draskomą šiuolaikinį meną bei jo bandymus sukurti alternatyvius naratyvus ir naujas reprodukcijos formas be visuomenės. 

 

PAPILDOMI RENGINIAI
 
Viešojo intereso falsifikacija ir alternatyvių erdvių susiformavimas. Lietuvos kino teatro ir Reformatų atvejai 
Pristato EGLĖ MIKALAJŪNĖ ir DIONIZAS LITVAITIS 
2020 03 11 (trečiadienis)
19:00 @ Studium P (Pylimo g. 20 Vilnius) 
 
]]>
2020-03-12
Hibridinė erdvė https://www.archfondas.lt/lt/pokalbiu/irasas/hibridine-erdve Paskaitoje bus aptariamas „Hybrid Space“ (liet. Hibridinės erdvės) santykis su urbanistiniais ir erdviniais fenomenais. Pastarieji bus analizuojami pristatant keletą „Hybrid Space Lab“ (liet. Hibridinės erdvės laboratorijos) projektų. „Hybrid Space“ integraliai analizuoja fizines erdves ir medijų tinklus, taip pat sukurtas ir natūralias aplinkas.

Hibridinė erdvė kuria ryšius aktyvuodama „persidengimų hibridines strategijas“, kurios paremtos tikėjimu, jog idėjų perkėlimas iš vienos disciplinos į kitą yra kultūrinių inovacijų pagrindas. „Hybrid Space Lab“ dirba su tokiomis tarpusavyje susijusiomis šiandienos temomis, kaip aplinkos ir klimato pokyčiai, globalizacija ir migracija, skaitmenizacija ir technologinių inovacijų akceleracija.

]]>
2020-03-05
Be vietos judėti: nuo neoliberalaus miesto iki katastrofų kapitalizmo https://www.archfondas.lt/lt/pokalbiu/irasas/be-vietos-judeti-nuo-neoliberalaus-miesto-iki-katastrofu-kapitalizmo Anthony Iles savo paskaitoje pristatys dviejų koncepcijų – gentrifikacijos ir regeneracijos – ištakas, apžvelgs šiandien vykstančius pokyčius kalboje, kuri vartojama valstybės ir vystytojų vykdomuose regeneracijos projektuose Jungtinėje Karalystėje. Rašytojas taip pat pateiks menininkų, dirbančių „abiejose barikadų pusėse“ patirtimis grįstas analizes, pasiūlys įžvalgų apie dabartinius pokyčius ir apie nuolat vykstančius procesus meno santykyje su urbanistine plėtra bei apgyvendinimo iššūkiais. Paskaitoje bus pristatytas ir naujas projektas – „Housing Art“ (liet. Būsto menas), kuriuo siekiama suvokti šių dienų galimybes ir iššūkius apibrėžti meno ryšį su miestu, mums judant nuo neoliberalios eros link katastrofų kapitalizmo.

 

PAPILDOMI RENGINIAI

 

TOMAS MARCINKEVIČIUS

„Autonomija“ (keliuose) Centrinės ir Rytų Europos (miestų): 1)... kas? 2) ar mums tai tikrai rūpi? 

2020 02 26 (trečiadienis)

19:00 @ Luna6 (Zanavykų g. 6, Vilnius)

 

NICOLA GUY

Nuosavybės teisių atstatymas ir kultūrinės praktikos suvienytame Berlyne

KAROLINA RIMKUTĖ

Skvotų estetikos pasisavinimo kaip neoliberali prekariteto normalizavimo strategija

AFTERPARTY su Zolo, Onegin ir Boleslove

2020 02 28 (penktadienis)

19:00 @ XI20 (renginio vietą sužinosite parašę į tourist@hardcore.lt)

 
]]>
2020-02-27
Paskelbti 2020 m. Future Architecture nugalėtojai https://www.archfondas.lt/lt/aktualiju/irasas/paskelbti-2020-m-future-architecture-nugaletojai Future Architecture platforma paskelbė finalinį atrinktųjų idėjų ir jų kūrėjų sąrašą, kurie vasario 12–13 d. dalyvaus Creative Exchange 2020 renginyje, vyksiančiame Architektūros ir dizaino muziejuje (MAO) Liublianoje, Slovėnijoje. Future Architecture kvietimas teikti idėjas 2020 metams  sulaukė rekordinio susidomėjimo – pasiūlytos 433 idėjos iš 53 skirtingų šalių, kurias teikė per 800 pavienių kūrėjų ar kolektyvų. 7 idėjas pateikė kūrėjai iš Lietuvos.

 

Atrinkti kūrėjai

Future Architecture platformos nariai balsavo už tokius kūrėjus, kaip Love Di Marco, Tobias Hentzer Dausgaard ir Arya Arabshahi (Londonas, JK) ir idėją Critical Practice; Daniel Tudor Munteanu, Davide Tommaso Ferrando ir Sara Favargiotti kartu su Ana Victoria Munteanu, Eliza Rabiniuc Mocanu, Magda Vieriu ir Octavian Hrebenciuc (Trento, IT) ir jų darbą Unfolding Pavilion;  Agustin Schang (Niujorkas, JAV) su Ways of Treating Buildings in Order to See Them; Godą Verikaitę (Roterdamas, NL) ir jos darbą Recycling Utopia. Platformos nariai iš viso išrinko 20 idėjų. Praėjusių metų Future Architecture aliumniai išrinko keturias idėjas ir jų kūrėjus, tarp kurių – Alkistis Thomidou ir Gian Maria Socci (Berlynas, DE) su darbu 35 Meridians of Radical Rituals ir Stephanie Kyuyoung Lee (Niujorkas, JAV) idėja Agro Commune.

 

Balsuodami internetu, Future Architecture platformos tinklapio ir socialinių tinkle sekėjai išrinko tyrėjų kolektyvą pais(vi)agem, kurį sudaro Enrico Porfido ir Claudia Sani (Barselona, ES). Kartu su Future Architecture idėjų konkursu vyko ir rašytojų konkursas, kurį organizavo dpr-barcelona, vienas iš Future Architecture platformos narių. Šiemet dpr-barcelona Rašymo Stipendiją laimėjo  Monique Besten (NL) su pasiūlymu The Wanderer. 

Daugiau informacijos apie atranką ir rezultatus

 

Kūrybiniai mainai (Creative Exchange)

Vasario 12–13 dienomis Architektūros ir dizaino muziejuje (MAO) Liublianoje (Slovėnija) vyks pagrindinis Future Architecture platformos susitikimo renginys Creative Exchange (kūrybiniai mainai). Pirmąją renginio dieną atrinkti 25 kūrėjai viešai pristatys savo darbus platformos nariams ir susirinkusiai auditorijai. Antroji diena bus skirta visų Future Architecture platformos narių veiklų 2020 m. Europos architektūros programoje pristatymams. Renginio metu Architektūros fondas pristatys 2020 m. programą Building Narratives (Materialūs pasakojimai).


Praktinė informacija

Creative Exchange 2020

(organizatorius – Future Architecture platforma)

 

Data: 2020 m. vasario 12 - 13 d.

Laikas: 09:00 - 21:00

Renginys nemokamas


Vieta

Architektūros ir dizaino muziejus (MAO)

Rusjanov trg 7

1000 Liubliana, Slovėnija

 

Renginys Facebook: https://www.facebook.com/events/551003695741882/


Apie Future Architecture platformą

Future Architecture platforma yra pirmoji visos Europos platforma, jungianti architektūros muziejus, festivalius ir kitus operatorius, pristatančius idėjas apie ateities miestus ir architektūrą plačiajai visuomenei. Platforma yra bendrai finansuojama pagal Europos sąjungos programą „Kūrybiška Europa“. „Architektūros fondas“ platformos nariu tapo 2019 m.  

 

Future Architecture yra daugiau nei konkursas. Future Architecture keičia architektūros pagrindus Europoje ir už jos ribų. Tyrinėja ribas. Griauna sienas. Kuria naujas sistemas. Formuoja naujas sąjungas. Suteikia galimybę talentingiems konceptualiems mąstytojams ir praktikams pasisakyti ir būti pastebėtiems bei išgirstiems. 

www.futurearchitectureplatform.org

]]>
2020-02-12
Pastatai kalba - atviros architektūros savaitgaliai mažesniuose Lietuvos miestuose https://www.archfondas.lt/lt/aktualiju/irasas/pastatai-kalba-atviros-architekturos-savaitgaliai-mazesniuose-lietuvos-miestuose 2020 metų pavasarį Architektūros fondas pristato naują projektą „Pastatai kalba”. Tai - atviros architektūros savaitgaliai mažesniuose Lietuvos miestuose. 

Renginio formatas - gidų-savanorių vedamų ekskursijų principu lankomi pastatai. Pagrindinis renginio tikslas - edukacija - siekis ugdyti sąmoningą, kritišką, smalsų ir pilietišką architektūros vartotoją bei sukurti naujas galimybes visuomenei domėtis architektūra ir ją pažinti.  

Pirmasis miestas, kurio gyventojus ir miesto svečius pakviesime susipažinti su miesto pastatais - PANEVĖŽYS. Per dvi dienas planuojama atverti 15 išskirtinių miesto pastatų, ir pravesti apie 300 negirdėtų ekskursijų!

Numatoma renginio data - 2020 m. gegužės mėn. 23-24 d. 

 

Norinčius prisidėti prie ekskursijų pastatuose kviečiame tapti pastatų mentoriais.

Jeigu esi architektas arba domiesi architektūra, esi organizuotas ir gali būti lyderis savanorių komandai, nori pažinti ir tyrinėti  Panevėžio architektūros specifiką - pildyk anketą https://bit.ly/36bQK1G iki vasario 10 d., lauk patvirtinimo ir atvyk į pirmąjį susitikimą vasario 15 d.  Panevėžyje!

 

Būti Pastatai Kalba MENTORIUMI tai - 

*susitikti ir susipažinti su pastato architektais, valdytojais, naudotojais, užmegzti daug naujų įdomių pažinčių;

*pirmam sužinoti pastato istorijas ir patirti architektūros atradimo džiaugsmą;

*būti atsakingu už pastato ekskursijos sukūrimą;

*tapti lyderiu savanorių gidų komandai ir padėti jiems suprasti pastatą, kurį pristatysite;

*su savanorių komanda savaitgalio metu vesti ekskursijas savo pastate;

*sulaukti patenkintų lankytojų šypsenų, plojimų ir padėkų;

*įsilieti į architektūros entuziastų būrį, sutikti begalę bendraminčių;

*galimybė diskutuoti, atrasti, suprasti savo miestą iš kitos perspektyvos; 

 

Sudominom? Laukiam tavo anketos iki vasario 10 d. (imtinai) ir susitiksime Panevėžyje!

 

Su linkėjimais,

PASTATAI KALBA. PANEVĖŽYS komanda

 
 
]]>
2020-01-20
Architektūros fondo pokalbių ciklo kuratorių konkurso nugalėtojai https://www.archfondas.lt/lt/aktualiju/irasas/architekturos-fondo-pokalbiu-ciklo-kuratoriu-konkurso-nugaletojai Skelbiame Architektūros fondo pokalbių ciklo kuratorių konkurso nugalėtojus! 


2020 m. vasario-kovo mėnesiais 27-tąjį pokalbių ciklą kuruos kuratorių trio: Tautvydas Urbelis, Miglė Babickaitė ir Noah Brehmer.

 

Naujasis pokalbių ciklas Regeneracija [ir jos įtampos] sieks žengti už viešajame diskurse dominuojančių binarinių opozicijų tarp stagnuojančio lokalaus išsaugojimo ir distopiško globalaus progreso. Skirtingų disciplinų atstovai kurs strategijas pozityviam urbanistiniam ir architektūriniam pokyčiui aktyvuoti. Pranešėjai analizuos kaip meno, estetikos, garso ir socialinio identiteto registrai (trans)formuoja urbanistines erdves. Skirtingų sričių ekspertai kritiškai pristatys regeneracijos fenomeną ir įvairialypius jo padarinius.


Tautvydas Urbelis yra Kaune gyvenantis filosofas, nepriklausomas tyrėjas, kritikas ir kuratorius. Vytauto Didžiojo universitete įgijo Filosofijos bakalauro ir Socialinės ir politinės kritikos magistro laipsnį. Tautvydas dalyvavo Independent School for the City (Roterdamas) ir Laboratory of Critical Urbanism (Vilnius) edukacinėse programose, skaitė pranešimus filosofijos, architektūros ir kritinio urbanizmo konferencijos Vilniuje ir Berlyne, buvo nepriklausomų kultūros erdvių „Pabrik“ ir L(A)B bendraįkūrėjas, vienas iš Kauno architektūros festivalio 2019 kuratorių, šiuo metu plėtoja projektą skirtą geismo ir architektūros tyrimams, reguliariai rašo kultūros ir meno leidiniuose. 

 

Architektė Miglė Babicklaitė šiuo metu domisi architektūros tarpdiscipliniškumu ir nematerialumu, analizuoja skaitmeninio ir analoginio pasaulio, technologijų ir žmogaus sąveikas.


Noah Brehmer gyvena Vilniuje, kur užsiima renginių organizavimu, rašymu, yra laisvai samdomas redaktorius ir naujos kultūrinės erdvės Luna6 narys. Noah įgijo Filosofijos bakalauro laipsnį the New School Niujorke ir dalyvavo Ruperto alternatyvios edukacijos programoje. Jis organizavo konferencijas, dirbtuves ir seminarus the Showroom Gallery, Londone; Stroom Kunsthalle, Hagoje; Casco Art Centre, Utrechte; Centre Plus, Vilniuje. Šiuo metu jis bendradarbiauja su žurnalu Blind Field. Jo darbai yra publikuoti tokiuose leidiniuose kaip Lefteast, Art & Education, OpenDemocracy, Libcom, Metropolis M, Livedspace ir Mute Magazine.

 

Regeneracija [ir jos įtampos]

Šiuolaikiniame mieste vykstantys pokyčiai patiriami labai skirtingai – vieniems tai žingsnis į viliojančią išmanią ateitį, kitiems – suvokimas, kad šioje ateityje vietos jiems gali nelikti. Vienas dažniausiai naudojamų terminų ir metodologinių įrankių šiems pokyčiams analizuoti – gentifikacija (angl. gentrification). Nors šis terminas padėjo geriau suvokti kaip socialinė nelygybė atsiskleidžia architektūroje ir urbanistinėse erdvėse, gentrifikacijos diskursas turi polinkį kurti situaciją supaprastinančius naratyvus, kurių epicentre supriešinami grobuoniški naujakuriai ir bejėgiai vietiniai gyventojai. Nors šie naratyvai geba patraukti visuomenės dėmesį, ypatingai akcentuodami nuketėjusias vietines bendruomenes, jie turi savitus šalutinius poveikius. Vienas esminių – trumpalaikių urbanistinių iniciatyvų ir pozityvių kultūrinių/politinių pokyčių nuvertinimas arba priskyrimas vienai iš fiktyvios opozicijos pusei (naujakuriai prieš vietinius, investuotojai prieš nuomininkus, hipsteriai prieš senjorus ir t.t.)

Ieškodami alternatyvų siūlome atsigręžti į urbanistinę regeneraciją. Pastaroji gali padėti įveikti genetrifikacijos diskurso trūkumus, tačiau regeneracijos koncepcija nėra apsaugota nuo daugybės socialinių įtampų besiformuojančių šiuolaikiniame urbanistiniame audinyje. Regeneracijos koncepcija apima urbanistinių transformacijų daugiaprasmiškumą, formuojamą architektūrinių intervencijų, vietinių iniciatyvų, kultūrinių/meninių veiksnių, urbanistinio atsinaujinimo procesų, investuotojų ir miesto zonavimo politikos. Tačiau regeneracija nėra tik metodologija teorinei analizei. Regeneracija yra vienas iš būdų transformuoti miestą žadinant urbanistinę vaizduotę, būtiną įtraukiai (angl. inclusive) ateičiai kurti. 

Urbanistinė regeneracija tiek praktiniame, tiek teoriniame lygmenyje tampa alternatyva dominuojančiam redukcionizmui. Mieste vykstantys pokyčiai analizuojami kaip kompleksiški procesai, kuriuose veikia architektūrinės intervencijos, vietinės iniciatyvos (angl. local agencies), kultūriniai/meniniai veiksniai, urbanistinio atsinaujinimo naratyvai, investuotojai ir zonavimo politikos padariniai. Įprasminta tiek nevyriausybinių organizacijų siekiuose, tiek oficialiuose savivaldos institucijų programose, regeneracija analizuoja ir inicijuoja platų pokyčių tinklą. 

Didžiausiems Lietuvos miestams išgyvenant intensyvių pokyčių metą, esame priversti ieškoti alternatyvių būtų analizuoti ir keisti urbanistines erdves. Skubotos urbanistinės transformacijos ir privataus sektoriaus socialiai neatsakinga veikla lėmė įtampų didėjimą, kuriam išspręsti nebepakanka izoliuotų architektūros sprendimų. 

Regeneracija [ir jos įtampos] siūlo platų, bet atidų žvilgsnį į miesto pokyčius ir siūlo pozityvias strategijas šiems pokyčiams analizuoti bei alternatyvoms kurti.

 

Daugiau informacijos apie 27-tąjį pokalbių ciklą Regeneracija [ir jos įtampos] netrukus Architektūros fondo internetinėje svetainėje AF pokalbiai ir AF Facebook paskyroje. 

]]>
2020-01-16
Skelbiamas idėjų konkursas 2020 https://www.archfondas.lt/lt/aktualiju/irasas/skelbiamas-ideju-konkursas-2020 Norėtum keliauti po Europą ir pristatyti savo darbus bei idėjas žymiausiuose architektūros renginiuose? Future Architecture platforma, kurios nariu Architektūros fondas tapo 2019 m., skelbia kvietimą teikti idėjas 2020 metams. Nepraleisk progos – prisidėk prie architektūros ateities!

 

Future Architecture platforma kviečia tarpdisciplininius kylančius kūrėjus iš viso pasaulio teikti projektus, transformuojančius mūsų gyvenamąją aplinką, ir dalyvauti 2020 metų Europos architektūros programoje. Paraiškas galima teikti iki 2020 m. sausio 6 d. 


Paraiškas vertins platformos Future Architecture narių taryba (sudaryta iš žymių institucijų, tokių kaip muziejai, galerijos, leidyklos, bienalės ir festivaliai) ir Future Architecture alumni. Balsuojant internetu, idėjas vertins ir visuomenė.

 

Atrinkti kūrėjai bus pakviesti dalyvauti 2020 m. vasario 12-13 d. Liublianoje (Slovėnija) vyksiančiame renginyje Creative Exchange ir kitose Europos architektūros programos veiklose. Platforma ar platformos nariai atrinktiems dalyviams padengs kelionės (Europos sąjungos teritorijoje) ir apgyvendinimo išlaidas. Creative Exchange renginio metu kūrėjai bus supažindinti su žymiausiomis architektūros institucijomis, turės galimybę sutikti bendraminčių, bendradarbiauti ir plėtoti savo kūrybines veiklas. 

 


Apie Future Architecture platformą

Future Architecture platforma yra pirmoji visos Europos platforma, jungianti architektūros muziejus, festivalius ir kitus operatorius, pristatančius idėjas apie ateities miestus ir architektūrą plačiajai visuomenei. Platforma yra bendrai finansuojama pagal Europos sąjungos programą „Kūrybiška Europa“. „Architektūros fondas“ platformos nariu tapo 2019 m.  

 

Future Architecture yra daugiau nei konkursas. Future Architecture keičia architektūros pagrindus Europoje ir už jos ribų. Tyrinėja ribas. Griauna sienas. Kuria naujas sistemas. Formuoja naujas sąjungas. Suteikia galimybę talentingiems konceptualiems mąstytojams ir praktikams pasisakyti ir būti pastebėtiems bei išgirstiems. 

www.futurearchitectureplatform.org

 

Daugiau informacijos: 

Pasidalink šiuo pranešimu su kitais. Aukštos kokybės iliustracijos ir daugiau informacijos (anglų kalba): Pranešimas spaudai Future Architecture Platform

 

Tarptautinis spaudos biuras – Future Architecture Platform

Carjin Bosch | futurearchitecture@organisationindesign.com | t: +31 30 2716311 | m: +31 6 48517367

 

Bendra informacija – Future Architecture Platform

info@futurearchitectureplatform.org | +386 (0)1 500 8298

]]>
2020-01-06
Augalų Parlamentas https://www.archfondas.lt/lt/pokalbiu/irasas/augalu-parlamentas Augalų karalystė iš tiesų yra respublika, o augalų parlamentas gamtai suteikia galimybę turėti savo interesus atstovaujančią instituciją. Žiūrėdamas į viską iš besikertančių perspektyvų, jis suteikia botanikos pasauliui balso teisę ir sprendžia rasinius, lyčių lygybės, normatyvumo bei lygiaverčio politinio ir socialinio į(si)traukimo klausimus. Ši institucija atveria post-antroposceninę refleksijų erdvę bei kritiškai ginčija materijos ir intelekto atskirumą teigiančią nuomonę, kuri vertina augalijos pasaulį vien tik kaip vartojamą produktą. Augalų parlamentas entuziastingai nagrinėja medžių, krūmų, gėlių ir žolelių galią įkvėpti darbams, suteikti alternatyvių būdų projektuoti bei veikti skirtinguose masteliuose - nuo didelės teritorijos ar viešųjų erdvių, iki privataus sodo. 

]]>
2019-12-17
„Little Haldens“ – nuošalus slėnis https://www.archfondas.lt/lt/pokalbiu/irasas/little-haldens-nuosalus-slenis Pokalbio tarp architekto, kraštovaizdžio architekto ir statybų vystytojo metu domėsimės, kokią svarbą kiekviena šių profesijų, dirbdamos kartu ir atskirai, teikia kraštovaizdžio ir viešųjų erdvių projektavimui bei urbanizuotai ir natūraliai aplinkai bendrąja prasme.

Kaip geras kraštovaizdžio ir viešųjų erdvių projektavimas gerina architektūros kokybę bei kuria sėkmingas erdves? Kaip  įtraukti vietines bendruomenes į kokybiškų miesto bei užmiesčio erdvių projektavimo procesus? Kaip naujai vystomi projektai veikia juos supančią natūralią aplinką ir kokiu būdu šis poveikis gali būti susilpnintas atsakingai projektuojant bei vadovaujantis aiškiais etiniais principais? Kokie kūrybiniai įrankiai užtikrina naujų projektų poveikio trapiai aplinkai lokaliame bei globaliame kontekstuose apribojimą? Kokiu būdu galima to siekti neribojant ekonominės naudos? Šie bei kiti klausimai bus aptariami projekto „Little Haldens“, vystomo Gomo slėnyje netoli Londono kontekste.

Projekto kūrybinę komandą kalbins architektas Lukas Rekevičius.

 

]]>
2019-12-12
Reikėjo vakar. Norbert Tukaj fotografijų paroda https://www.archfondas.lt/lt/rekomendaciju/irasas/reikejo-vakar-norbert-tukaj-fotografiju-paroda Gražus – negražus? Vertingas – bevertis? Yra – nėra?

 

Tai paroda apie socialistino modernizmo architektūrą ir jos vertę. Apie pastatus, kurie tampa pastebimi tik juos nugriovus ar prastai renovavus. Apie pastatus, kurių grožio nepastebi dažnas praeivis. Tai lyg prastos kilmės gražuoliai. Ar tai nostalgija? Ar tai socializmo griuvėsių romantika? Ar gali būti, jog šiais vaizdais stengiamasi pagauti praeitį, siekiant ją atgaivinti tam, kad ateitis būtų kitokia?

 

Architektas ir fotografas Norbert Tukaj vėlyvojo sovietmečio architektūrą mato kaip kūrybinį pavyzdį ir paveldą: „Į socmodernizmo architektūrą žvelgiu kaip į įkvėpimo šaltinį, kaip į kokybiškos architektūros realizacijos ir laisvės išraiškos fenomeną to laiko vyravusios ideologijos kontekste“. Neabejodamas modernizmo architektūros verte šiandien ir ateityje, fotografas fiksuoja pastatą, aplinką ir detalę, siekdamas atskleisti architektūros grožį.

 

Ši paroda tęstinio yra projekto „XX a. pab. – XXI a. pr. vertingos architektūros Lietuvoje sąrašas“ dalis.

 

Parodos atidarymas

GRUODŽIO 11 d. 19 val. Šiuolaikinio meno centre (Vokiečių g. 2) antro aukšto hole.

 

Prieš parodos atidarymą 

GRUODŽIO 11 d. 18 val. Šiuolaikinio meno centro skaitykloje vyks diskusija

„Reikėjo vakar. Socmodernizmo architektūros vertės ir išsaugojimo galimybės“

Diskusijoje dalyvauja: 

Martynas Mankus, architektas, projekto vadovas

Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos direktorius

Darius Žakaitis, Rupert ir Vilnius Tech Park steigėjas

diskusiją moderuoja architektūros istorikė Marija Drėmaitė ir leidėja Ūla Ambrasaitė

 

Socialistinio modernizmo architektūrinio palikimo klausimas šiandien tampa vis aktualesnis. Keičiasi pastatų paskirtis, juos tenka renovuoti, šiltinti, rekonstruoti. Koks nekilnojamojo turto (NT) vystytojų ar investuotojų, naujųjų modernizmo pastatų savininkų, požiūris į architektūrinę vertę? Kiek ji lemia apsisprendžiant investuoti ar įsigyti pastatą? Miestų centrinėse dalyse esantys pastatai visų pirma patrauklūs dėl lokacijos ir ploto nuomos kainos. Ar jai gali turėti pridėtinės vertės vertingų architektūrinių savybių išsaugojimas?

 

Ar Kultūros paveldo departamento Nekilnojamųjų kultūros vertybių registras iš esmės sprendžia problemą? Ar yra kompleksiniai socmodernizmo pastatų vertės nustatymo kriterijai ir ar būtinai vertingas pastatas turi būti minėtame Registre? O gal Registras sukuria problemas verslui įveiklinti vertingus pastatus?

 

Gera architektūra ir dizainas formuoja žmonių judėjimą, jų įpročius, padeda efektyviausiai išnaudoti plotą, kuria pastato veiklos pobūdžiui tinkamiausią erdvės pojūtį. Iš esmės to paties siekia ir užsakovai arba nauji NT savininkai ir investuotojai. Šiandien architektų bendruomenė džiaugiasi buvusių Ryšių ministerijos rūmų sėkminga renovacija. Naujų savininkų ar naujo pritaikymo dar laukia Centrinis paštas, Sporto rūmai ir daugelis kitų svarbių socmodernistinės architektūros pavyzdžių. Kas leistų užtikrinti visų pusių interesus - tiek architektūros verčių saugotojų, tiek investuotojų, tiek visuomenės? Su kokiais iššūkiais NT vystytojai ir investuotojai susiduria įsigydami į NKV registrą įtrauktą pastatą?

 

 

Projekto vykdytojas:

Lietuvos architektų sąjunga

 

Projekto partneriai:

Lietuvos architektų rūmai 

Valstybinė kultūros paveldo komisija

Šiuolaikinio meno centras

Vilnius Gedimino technikos universitetas

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas

Architektūros fondas

 

Projekto rėmėjas:

Lietuvos kultūros taryba

]]>
2019-12-11
Bendruomenių erdvės https://www.archfondas.lt/lt/pokalbiu/irasas/bendruomeniu-erdves Nors miestų atvirų erdvių projektavimas, įrengimas ir priežiūra yra miestus administruojančių instituticijų bei joms dirbančių profesionalų atsakomybė,  šių erdvių naudotojai esame mes visi – miestų gyventojai, svečiai bei prašalaičiai. Klausydamiesi istorijų apie du sėkmingus bendruomeninių erdvių projektus – „Miesto laboratoriją“ Vilniuje ir „Šilainių sodus Kaune   kalbėsime apie sėkmingas bendruomenių inicijuotas, kurtas bei prižiūrimas miesto erdves. Diskutuosime, kokią teisę į miesto erdvę bei jos kūrimą turi gyventojai bei bendruomenės ir kritiškai nagrinėsime, ar biurokratinės struktūros ir ekspertinė visažinystė yra visad pajėgios įvertinti įvairialypius skirtingų miesto erdvės naudotojų poreikius.

Pokalbį moderuos kuratorius Povilas Marozas 

Pokalbis vyks Miesto laboratorijoje, Antakalnio g. 17, Vilniuje.

]]>
2019-12-03
Saulė ir jūra https://www.archfondas.lt/lt/pokalbiu/irasas/saule-ir-jura Įsivaizduokite paplūdimį – ir save jame, arba dar geriau: stebėkite viską iš viršaus – svilinanti saulė, įdegio kremas, ryškūs maudymosi kostiumai, prakaituoti delnai ir kojos. Pavargusios galūnės, tingiai dryksančios ant rankšluosčių mozaikos. Įsivaizduokite karts nuo karto spygtelinčius vaikus, juoką, ledų vežimėlio tilindžiavimą tolumoje. Muzikalią bangų mūšą, jos raminantį ritmą (būtent šiame paplūdimyje ir niekur kitur). Vėjo plaikstomų plastikinių maišelių šiugždėjimą, tykų jų, tokių panašių į medūzas, plūduriavimą toli nuo kranto. Ugnikalnio, lėktuvo, motorinės valties riaumojimą. Paskui – dainų chorą: kasdienybės dainų, nerimo ir nuobodulio dainų, dainų beveik apie nieką. O po visu tuo: lėtą išsekusios, išeikvotos Žemės girgždėjimą, atsidusėjimą.

 

58-oje Venecijos meno bienalėje Auksinį liūtą laimėjusias kūrinio Sun & Sea (Marina) autores menininkes Rugilę Barzdžiukaitę, Vaivą Grainytę ir Liną Lapelytę bei kuratorę Lucia Pietroiusti apie aplinkos nuosmukio temų artikuliavimą kalbins kuratorius Povilas Marozas. 

]]>
2019-11-28
Atgal prie pagrindų https://www.archfondas.lt/lt/pokalbiu/irasas/atgal-prie-pagrindu Šiame pokalbyje aptardama skirtingo mastelio darbus – nuo didelių teritorijų vizijos iki industrinio dizaino – Irene Djao-Rakitine įvardys asmeninius kraštovaizdžio architektūros kūrybinius principus klimato kaitos bei masinio perteklinio vartojimo kultūros kontekste. 

Be  komercinių projektų Djao Rakitine studijos kūrybinė komanda tyrinėja esminių viešųjų erdvių elementų, tokių kaip medžiai, geriamojo vandens fontanai ar miesto suolai, naudą. Studija taip pat vysto didelio mastelio Paryžiaus miesto ateities vizijos projektą, kurio tikslai – mažinti miesto perkaitimo, potvynių pavojus bei oro taršą, tuo pačiu stiprinant miesto aplinkos biologinę įvairovę.

Savo paskaitoje Irene Djao Rakitine mėgins apibūdinti šių projektų įgyvendinimo filosofiją bei su jais susijusius pragmatinius ir kūrybinius  projektavimo procesus.

]]>
2019-11-21
Atviras konkursas: Pasakojimai iš ateities https://www.archfondas.lt/lt/aktualiju/irasas/atviras-konkursas-pasakojimai-is-ateities Architektūros fondo projektas “AIKŠTĖJE” skelbia atvirą pasakojimų apie architektūrą konkursą. Konkurso organizatoriai kviečia kurti laisvos formos tekstinius arba vizualius pasakojimus. Konkurso tema – Pasakojimai iš ateities. 

 

Apie temą 

Pasakojimai apie architektūrą gali pakeisti mūsų požiūrį į mus supančią aplinką. Istoriniai pastatai gali įgyti naują prasmę ir reikšmę, o šiuolaikiniai - leisti suprasti dabartį. Bet ar atkreipiame dėmesį į tai, kokią ateitį mums gali papasakoti mus supanti aplinka?

 

Kviečiame architektūros, sociologijos, antropologijos, žurnalistikos ir kitų sferų studentus ir specialistus apgalvoti žmogaus kuriamą ir perkuriamą aplinką ir atrasti jos ateitį po 30 metų. Ar dabar visuotinai pripažįstami pastatai, objektai ir erdvės išlaikys savo patrauklumą ateityje? Kas gali pasikeisti ir kodėl? 

 

Tai atviras kvietimas spekuliuoti artimos ateities tema remiantis statistinėmis prognozėmis, praeities pamokomis ir pavyzdžiais užsienyje. Spekuliacijos ir kritinės įžvalgos turėtų būti pateikiamos kaip laisvos formos rašinys arba vizualinis pasakojimas (nuotraukų arba iliustracijų serija). Pageidaujama, kad tekstiniai arba vizualiniai kūriniai analizuotų konkretaus objekto, erdvės ar komplekso ateitį po 30 metų remiantis tiksliais ar menamais pavyzdžiais ir duomenimis. 

 

Reikalavimai

Reikalavimai tekstams: nuo 1200 iki 2400 žodžių. Reikalavimų stiliui nėra. 

Reikalavimai vizualiniams pasakojimams: laisvos formos vizualiniai kūriniai (iki 10 nuotraukų arba iliustracijų serijos) su aprašymais nuo 300 iki 600 žodžių.

Tekstinius ir vizualinius pasakojimus galima pateikti iki 2019 m. lapkričio 11 d. Konkurso darbai turi būti pateikiami el. paštu komanda@aiksteje.lt.


Keturių geriausių tekstų autoriai gaus pinigines premijas (po 100 eurų), jų tekstai bus profesionaliai redaguojami ir publikuojami interneto portaluose ir žurnaluose. 

Keturių geriausių vizualinių pasakojimų autoriai gaus pinigines premijas (po 100 eur), jų kūriniai bus publikuojami interneto portaluose ir žurnaluose. 

Geriausius tekstinius ir vizualinius pasakojimus atrinks projekto „AIKŠTĖJE“ organizatorių ir kviestinių ekspertų komanda.

 

Šis atviras konkursas yra Všį “Architektūros fondas” projekto “AIKŠTĖJE” dalis. Šis projektas skirtas skatinti kokybiško kritinio turinio apie architektūrą  atsiradimui. Iki naujų metų „AIKŠTĖJE“ nagrinės architektūros pasakojimų temą „Building narratives“, kuria sieks atrasti naujus darbo su žmogaus sukurta aplinka įrankius. 

 

Plačiau apie “Building narratives”

Pastatus formuoja ne tik tradicinės medžiagos – plytos ir betonas, dabar ne mažiau svarbiu fizinės erdvės konstravimo elementu tampa pasakojimai. Nesvarbu ar jie yra sukurti vardan viešųjų ryšių ar susiformavę savaime, pasakojimai kuria mūsų požiūrį į aplinką. Girdėdami, skaitydami ar dėliodamiesi juos iš nedidelių nuotrupų galime nuspręsti ar mus supanti aplinka yra gera, naudinga ir graži. Tuo pačiu metu, naujų pasakojimų atsiradimas gali pakeisti senai suformuotą požiūrį į aplinką. Tai kas anksčiau buvo netinkama, gali tapti naudinga, kas buvo negražu, gali pasirodyti patrauklu – visa tai gali įvykti be jokių fizinių pokyčių.

Architektūra visuomet buvo kuriama per naujus materialius objektus, kurių atsiradimo reikalavo nuolatinis populiacijos augimas, tačiau augimui sulėtėjus ir, kai kuriais atvejais, populiacijai traukiantis, visiškai naujų miestų, rajonų ir mažesnių architektūros objektų poreikis mažėja. Atsiranda poreikis naujiems architektūros kūrimo būdams, pritaikytiems šiai, iki šiol nepažįstamai, situacijai. Palaipsniui konversijos, rekonstrukcijos ir remontai tampa pagrindiniais architektų užsiėmimais. Dirbant su jau egzistuojančia aplinka nebereikia tiek daug radikalių intervencijų, dažnai pakanka minimalių pokyčių norint seną kontekstą pritaikyti naujiems poreikiams, todėl vis didesnę reikšmę įgauna naujų pasakojimų ir reikšmių kūrimas. Tą galima pasakyti apie senų gamyklų, biuro pastatų konversijas ir paveldo erdvių ir objektų pritaikymą, kai su nedideliais pokyčiais esamoje aplinkoje atsiranda radikaliai naujos funkcijos ir požiūris.

Nagrinėdami šią, vis reikšmingesnę, mūsų gyvenimus formuojančią architektūros dalį, bandysime atrasti naujus, geriau ateities poreikius atspindinčius, architektūros formavimo būdus, kuriuose savo kasdienėje veikloje galėtų naudoti architektai ir kiti profesionalai. Ši materialių pasakojimų paieška skirta rasti naujas mus supančios aplinkos istorijas, suprasti projektus, kuriančius naujas prasmes ir atskleisti pasakojimų įtaką fizinei erdvei. „Building narratives“, tema sieksime atrasti žmones, kuriančius pasakojimus ir įtraukti į šią veiklą naujus.  

 

Atviro konkurso organizatorius: VšĮ “Architektūros fondas” | projektas “AIKŠTĖJE”. 

Kontaktai: komanda@aiksteje.lt | aikštėje.lt

Kvietime panaudota fotografo Norbert Tukaj projekto “Hidden architecture” nuotrauka. 

]]>
2019-11-11
Architektūros fondo pokalbių ciklo kuratorių konkursas https://www.archfondas.lt/lt/aktualiju/irasas/architekturos-fondo-pokalbiu-ciklo-kuratoriu-konkursas Architektūros fondas planuodamas naują pokalbių sezoną kviečia dalyvauti kuratorių konkurse ir siūlyti 27-tojo pokalbių ciklo temą.

 

Apie Architektūros fondo pokalbių ciklus:

Architektūros fondo pokalbių ciklai – tai beveik 10 metų vykstantys įkvepiantys pokalbiai su išskirtiniais žmonėmis, skirti ugdyti humanišką, jautrią, mąstančią, įžvalgią asmenybę. Pokalbiuose dalyvauja išskirtiniai pranešėjai, kurie pristato, aptaria aktualią temą, suintriguoja ir priverčia mąstyti kitaip.

Architektūros fondo pokalbių tikslas – skatinti architektų ir visuomenės edukaciją, kurti galimybę architektūra besidominčiai bendruomenei burtis bei diskutuoti aktualiais klausimais tiek tarpusavyje, tiek su užsienio ekspertais.

Mėnesį trunkantį, penkių paskaitų ciklą jungia bendra aktuali tema, kurią suformuluoja ir moderuoja vis kitas kuratorių duetas.

 

Reikalavimai konkurso dalyviams:

• Konkursas skirtas kuratorių duetui.  Vienas iš jų turi būti architektas;

• Pateikti trumpą kiekvieno ciklo kuratoriaus cv (vienas A4 puslapis);

• Pateikti siūlomos pokalbių ciklo temos aprašymą (200-250 žodžių), atsakant į klausimą -kodėl pasirinkta tema aktuali architektūrą besidominčiai bendruomenei?;

• Pateikti 5-10 planuojamų pranešėjų sąrašą su trumpu kiekvieno pranešėjo aprašymu. (iki 5 sakinių apie vieną pranešėją);

• Pokalbių ciklo įgyvendinimo laikas 2020 m. vasario - balandžio mėn.

 

Konkurso medžiagą pateikti iki 2019 m. lapkričio 1 d. atsiunčiant vieną failą .pdf formatu eletroniniu paštu arch@archfondas.lt. 

 

Ciklo kuratorių duetą su jų pasiūlyta tema atrinks organizacijos VšĮ „Architektūros fondas“ taryba.

Architektūros fondo pokalbių ciklo kuratorių konkurso nugalėtojai suregs 27-tą pokalbių ciklą savo pasiūlyta tema. Pokalbių ciklo įgyvendinimui bus suteiktas finansavimas ir organizavimo metodika.

 

Kontaktai: arch@archfondas.lt. 

Konkurso organizatorius: VšĮ „Architektūros fondas“

Architektūros fondo strateginis partneris: Lietuvos kultūros taryba

Kvietime panaudota fotografo Giedriaus Akelio nuotrauka. 

]]>
2019-11-01
Lietuvos architektūros kritika: istorinis pjūvis https://www.archfondas.lt/lt/pokalbiu/irasas/lietuvos-architekturos-kritika-istorinis-pjuvis Architektūros kritiką galima suvokti plačiai. Tai viešosios nuomonės formavimo galimybių aibė. Aktyvizmo iniciatyvos, meninės interpretacijos ar, galų gale, spontaniškai besirutuliojantis diskursas socialinėse medijose, – visi šie procesai potencialiai gali įtakoti visuomenės suvokimą apie architektūrinę erdvę. Visgi, neretam susidaro įspūdis, kad klasikinis architektūros kritikos tekstas Lietuvoje nėra dažnas reiškinys. Stokojame leidinių, autorių, požiūrių įvairovės... Ar ši prielaida teisinga? Ar architektūros kritika Lietuvoje išgyvena nuosmukį? O gal priešingai, – transformuojasi ir įgyja kitas formas? Pradėdami diskusiją šia tema, pažvelgsime į reiškinio istoriją. Paskaitoje bus sugretintos architektūros kritikos apraiškos tarpukariu, sovietmečiu bei šiuolaikinėje Lietuvoje.

Pokalbis vyks MO muziejuje (Pylimo g. 17, Vilnius). Pradžia: 20.00 val. Renginys nemokamas.

]]>
2019-10-30
Galiausiai - kritika https://www.archfondas.lt/lt/pokalbiu/irasas/galiausiai-kritika Vieni ją aptarinėja, kiti jos reikalauja, o treti norėtų jos vengti. Ji - kritika. Žvelgiant iš architektų ir urbanistų perspektyvos, ji tikra linksmybių gadintoja. Nepaisant to, ji įkvepia kūrėjus naujai pažvelgti, o gyventojams geriau suprasti juos supančią aplinką ir jos pokyčius. Koks yra kritikos tikslas ir prasmė šiais meilės ir neapykantos laikais? Apie tai savo įžvalgomis dalinsis Valéry Didelon, jau dešimtmetį Paryžiuje dirbantis „Criticat” žurnalo redaktoriumi.

 

Pokalbis vyks MO muziejuje (Pylimo g. 17, Vilnius). Pradžia: 20.00 val. Renginys nemokamas.

]]>
2019-10-24
Architektūra ir tikras pasaulis https://www.archfondas.lt/lt/pokalbiu/irasas/architektura-ir-tikras-pasaulis Architektūrinis diskursas gali atstumti. Ne visi jaučiasi galintys pasisakyti apie juos supančią aplinką, nes pokalbiai apie architektūrą dažniausiai yra pernelyg konceptualūs arba teoretizuoti. O pagrindiniuose žiniasklaidos kanaluose architektūra yra aprašoma gana paviršutiniškai. Dėl šios priežasties, dažnai supratimas apie architekto profesiją, pastatų atsiradimą, architektūros ir visuomenės santykį, yra gana seklus. Kokia kritika būtų suprantama ir patraukli, tačiau nenuvertintų auditorijos? Kaip, be retušuotų vizualizacijų ir “fantastiškų” fotografijų, ji gali padėti geriau suprasti erdvės kūrimą ir architektūros vertę? Ar provokacijos galėtų paskatinti diskusiją? Paskaitoje Mark Minkjan pasakos kaip “Failed Architecture” projektas bando susieti architektūrą ir socialinius klausimus, pasitelkdamas naujas architektūros kritikos formas.

 

Pokalbis vyks MO muziejuje (Pylimo g. 17, Vilnius). Pradžia: 20.00 val. Renginys nemokamas.

]]>
2019-10-16