Laimingas danų pragmatizmas
Praktikai baigiantis į rankas paėmiau sunkią mėlyną knygą, kuri tradiciškai dovanojama kiekvienam paliekančiam COBE. The New Wave in Danish Architecture. Šį visa apibrėžiantį terminą ne kartą teko girdėti būnant čia, todėl smalsumui pasidaviau su malonumu.
90-aisiais danų architektūra atsidūrė tam tikroje aklavietėje. Ji šių dienų akimis apibrėžiama itin kritiškai: save kartojančia kiek skirtingai aprengtų dėžučių architektūra, vertinta vien gražu-negražu kriterijumi, kur paprastų mirtingųjų nuomonė nieko nereiškė dėl jų neišlavinto skonio. Tačiau šio amžiaus pradžioje situacija ėmė keistis jaunų, aktyvių, ambicingų architektų kartos dėka. Architektų, parsinešusių patirties iš Super Dutch (90-ųjų olandų architektūros virsmo) ir įvilkus ją į Super Danish rūbą.
Kas gi nutiko 90-aisiais Olandijoje? Pragmatizmas. Su OMA ir MVRDV priešaky. Pozicija, kilusi nusivylus nesugebėjimu išsaugoti teorijos svarbiu aspektu architektūros realybėje. Tai stipriai analitinis, konceptualinis ir schematinis požiūris į architektūrą, kurį, olandų nuomone, danai tiesiog pasiskolino (Copy paste… and sometimes better. Winy Maas).
Taip. Beveik visi be išimties naujosios danų kartos atstovai mokėsi iš olandų žvaigždžių Rem Koolhaas ar Winy Maas, pradėdami karjeras jų ofisuose. Būtų keista teigti, kad tai, kas vyksta čia nėra įkvėpta olandų revoliucijos, tačiau visgi labai sumišę, stipriai persismelkę pamatinių nacionalinių vertybių. Tai, ko neturėjo (neturi) Super Dutch, už tai neretai prilipdant jiems cinizmo etiketę, yra humaniškumas. Gehl’iška (Jan Gehl) arba žmogiška architektūra. Pagrindiniai danų eksploatuojami dizaino principai susideda iš visuomenės gerovės, konteksto ir tvarumo. Projektuojama matant galimybes ir optimistiškai tikintis gražesnės ateities. Laimingas danų pragmatizmas. Insanely Danish.
Bet tai dar ne viskas, kuo danai sakosi esą pranašesni, kodėl būtent čia yra ta naujoji architektūros žemė. Kodėl čia, o ne Prancūzijoje ar UK. Tai mano jau girtos tobulos miesto struktūros, atviras mąstymas, lanksti politika – palankiausia dirva architektūrai: eksperimentams ir atradimams. Ir, žinoma, ambicija bei optimizmas. „Architecture shouldn’t be this happy“ – Rem Koolhaas. Bet Danijoj ji negali būti kitokia.
Kad ir kaip ten bebūtų, kad ir kas ką nukopijavo ar nenukopijavo, danų architektūra per pastarąjį dešimtmetį smarkiai pasikeitė. Ji dar visai jauna, nepatyrusi, ieškanti savo kelio. Ir nors architektai čia tebebando atrasti savo charakterį, visus juos vienija vienas tikslas ir vienos vertybės. Ir jei pakeltume akis nuo akinančių ryškių vizualizacijų ir jau atsibodusių schemų, pamatytume, kad Danijos realybė skani, išradinga ir labai įvairi.
