leonardo@archfondas

vora arquitectura

Gyvenu ir dirbu Barselonoje, rajone El Born. 20 minučių iki jūros, centrinės pėsčiųjų alėjos ar zoologijos sodo.  Gatvės siauros ir vingiuotos, pastatai seni ir dauguma sienų “perdirbtos” dešimtis kartų. Studija įsikūrusi Carrer Sant Pere Mes Alt (Aukštesniojo Švento Petro gatvėje). Pirmame aukšte vitrinas atveria tekstilės gaminių parduotuvėlės, o vakarinis  fasadų perimetras riboja senamiestį nuo Eixample – tiesiomis gatvėmis supjaustyto rajono.

Mūsų maža bendruomenė – architektai, iliustratoriai ir WEB dizaineris. Taip pat akvariumas žuvyčių ir keletas keistų padarėlių (neseniai išsiaiškinau, jog tai beveik akli tritonai). Visi sukamės aplink vieną atriumą, pasislėpusioje nuo svetimų akių studijoje. Nėra nei iškabos ant durų, nei jokio kito ženklo, kuris mus išduotų. Butas netgi numerio neturi: baixos – aukštas, esantis tarp viešosios paskirties patalpų su vitrinomis į gatvę ir principinio aukšto. Butų žymėjimo sistema mena laikus, kai liftai neegzistavo, o prestižinis aukštas buvo tas, iš kurio šeimininkai greičiausiai pabėgdavo kilus gaisrui. Principinis aukštas – tai pagrindinis gyvenamasis aukštas su daugiausiai erdvės virš galvos. Ten anksčiau ir gyvendavo namo šeimininkai.

Aš pati apsigyvenau trečiame aukšte (virš baro, principinio, antresolinio, baixos, pirmo ir antro aukštų – lietuviškas šeštasis lygis). Jeigu apsilankysite, neapsigaukite – teks pasportuoti lipant laiptais.

Darbo diena

Katalonams įprasta dirbti nuo 9 ryte iki vėlyvo vakaro su dviejų valandų pertrauka – siesta. Penktadienio popietė dažniausiai laisva. Vis tik, ofise kiekvienas galime gan laisvai dėliotis savo darbo valandas, pietauti trumpiau, išeiti anksčiau, vieną pusdienį pakeisti kitu. Patys atsakingai rašome savo darbo valandas ir projektus, su kuriais dirbame.

Kasdien 11 valandą ryto keliaujame į aikštę išgerti kavos. Šitas ritualas senas ir retai kada pamirštamas. Padavėjos mus visus pažįsta, ir vos įžengus pradeda ruošti puodelius. Čia skamba trys kalbos (katalonų, ispanų ir anglų), kuriomis transliuojamos visos aktualijos ir naujienos. Kai veiksmas vyksta man svetimu žodynu, bandau gaudyti jau girdėtus žodžius arba medituoju. Čia mokausi apie kultūrą, tradicijas, Katalonijos ir Ispanijos skirtumus, politiką, istoriją ir bendradarbių gyvenimus.

Mes, architektai – ramiausia ir rimčiausia bendruomenės dalis. Esame šeši: du vyresnieji, du jaunesnieji architektai ir dvi praktikantės. Nors skiriamės patirtimi, atsakomybe ir žiniomis, niekad neteko pasijausti įrankiu. Mažų mažiausiai esu puikiai prižiūrima mokinė. Kalbos barjeras yra, tačiau visada stengiamės viską išsiaiškinti ir vyresnieji architektai negaili tam laiko. Supažindina su statybos procesu, grįžę iš objektų pakviečia peržiūrėti nuotraukų ir viską detaliai pasakoja. O mes klausom…

Žingsnis po žingsnio

Mano darbą jie gerai apgalvoja. Pradėjau nuo maketų: gaminau jiems dėžutes! Įveikusi pirmąją užduotį, susipažinau su AutoCAD’u iš naujo: su naudojamais sluoksniais, jų savybėmis: švarinau ir ruošiau brėžinius. Vėliau – Photoshop’as ir vaizdų dorojimas. Beje, mano įgūdžiais viršininkai džiaugėsi, juokavo, kad paruošti planeliai užkariavo užsakovų simpatijas. Juokinga, bet malonu, kad keli žmogeliukai su šešėliais atneša tiek gerų emocijų.

Nors pirmas mėnuo buvo gana ramus, per trimestrą atlikau daug įvairių darbų ir darbelių: apmatavome patalpas, skaičiavau medžius ir šviestuvus gatvėse, projektavau užsklandas vitrinai, rengiau bukletus, braižiau fasadus, interpretavau archeologų brėžinius ir istorines pinigų kupiūras, ieškojau tekstūrų, vietos vėliavai aikštėje. Vėl maketavau, ruošiau urbanistinę analizę, idėjas, eskizus. Kai tik pamąstau, kad jau gal ir pabodo tas pats darbas – būtinai gaunu naujo. Karts nuo karto aptariame, kaip pasisekė darbai, kurias idėjas toliau analizuoti ir gvildenti.

Dabar ruošiame konkursą Šveicarams: VORA bendradarbiauja su ispanais tvarumo specialistais ir šveicarų architektais. Per pasitarimus kartais informacija išpasakojama ir trimis kalbomis, kad visi tikrai suprastų: laisvai kalbėti katalonų, ispanų ar prancūzų kalbomis būtų didelis privalumas. Bet net ir taip darbas vyksta ir galiausiai susišnekame.

Mane jie moko kantrybės, moko nepervargti ir dirbti komandoje. Mėgautis darbu ir viską apmąstyti: net ir mažiausi sprendimai lemia daug. Kasdien sužinau ką nors naujo: kalbame apie mėgstamus architektus, aplankytas vietas, pastatus, konstrukcijas ir naudojamas medžiagas. Pirmomis savaitėmis praktikantės išklausėme paskaitėlės netgi apie Barselonos istoriją ir miesto raidą.

Įspūdžiai

Darbas nuoseklus, apmąstytas ir pagrįstas. Atmosfera puiki. Viskas taip, kaip ir turėtų būti teisingame mažame architektų biure. Skamba per gerai? Gali būti, kad rašau naiviomis praktikantės akimis. Žinoma, krizę Ispanai pajuto, ieško pažinčių ir bendradarbių, projektų; dirba tiek, kiek reikia. Kartą kompiuterį išjungiau vidurnaktį, o išeidama sutikau savo viršininką keliaujantį braižyti. Bet net ir tada maloniai šnektelėjome, nusijuokėme ir pasilinkėjome geros nakties.

O šiandien Jums palinkėsiu gerų metų! Po ilgos pietų petraukos keliauju į darbą ir su nostalgija lauksiu naujienų: septynerius metus drauge dirbusi bendruomenė skirstosi. Iliustratoriai ir programų kūrėjas keliauja, kur kam patogiau. Galbūt kraustysimės ir mes. Bus keista: per tris mėnesius pripratau prie malonios rutinos.

Darbingų 2013-ųjų!