leonardo@archfondas

"Architektūros fondo" dienoraštis apie Leonardo da Vinci programos projektą*

Antras pagal dydį Danijoje, Aarhusas iš tiesų yra labai nedidelis.  Talpina viso labo 310 801 gyventojus, prie kurių rugsėjo 9tą prisidėjo dar vienas. Tačiau architektūros ofisų čia knibžda, taip pat veikia Aarhus School of Architecture, kuri be kita ko kraustosi į būsimą naują pastatą menininkų rajone, taip tam pačiam Godsbanen, kur vyksta kūrybinės dirbtuvės, urban vakarėliai ir kitos kultūros ištroškusio jaunimo šėlionės.  O danai išties mėgsta šėlti ir tam visuomet suranda progą.  Smagiausias dalykas ko gero yra kalėdų vakarienės. Taip, ne vakarienė, o vakarienės, kadangi raguočiai pradeda kalėdauti likus mėnesiui iki švenčių. Kiekvienos savaitės penktadienį su draugais arba giminėm visi susėda prie ilgo stalo ir ragauja, skanauja. Vėliau natūraliai viskas pakrypsta link naktinio miesto malonumų ir pasibaigia rytiniame Makdonalde.

O dienom vaikštau į studiją.  SLETH įsikūrusi pačiame miesto centre, ant ribos tarp pramoninės uosto zonos ir senamiesčio. Kaimynystėje, be kita ko labai artimoje, veikia karvių skerdykla. Jos darbo laikas puikiai sutampa su mūsų, tad visa technologinė akustika puikiai pasiekia  ausis net pro uždarytas geležines duris. Paprastai turėti veikiančią skerdyklą miesto centre nėra daniška tradicija, tačiau ši yra labai senus laikus menanti įstaiga, kuri po kelių metų žada pakeisti lokaciją.

 

office

...skatyti toliau...

4

Patarąjį mėnesį kasdien rytinei saulei spiginant, nuo greičio, o gal nuo tų trūkstamų 10 minučių miego ašarojant, prasilenkdavau su šimtu veidų… plakatuose. Prieš keletą dienų Kopenhaga išsirinko naują valdžią. Du mėnesius blaškantis po šitą iki šiol nematytą miestą, stebint žmones, pastatus, kuriant žemėlapį mintyse, bandant suprasti kodėl ir kaip, atrasti tai, ko nieks neatrado, jaučiuosi tarsi gyvenčiau mokykloj. Pirma pamoka – politika.

...skatyti toliau...

MADRIDAS

Jei užduočiau klausimą: „ką gali rasti šiame mieste? kuo jis ypatingas?“ ar atsakytum greitai? Kiek laiko ieškotum tinkamos asociacijos?1

Jei tai būtų Barselona, turbūt per pirmas sekundes į galvą šautų Gaudi ir jo nebaigti maldos namai, Sevilija iškiltu savitu mudejar stiliumi su korida… O kiti Europos miestai? Kopenhagos neįsivaizduotum be dviračių (ir nesvarbu buvai tu ten ar ne), o Amsterdamo be vandens kanalų. Tačiau Madridą sunku įprasminti vienu ryškiu, konkrečiu bruožu tiek architektūriniame, tiek socialiniame kontekste.

Būtent šis neaiškus veidas, greičiau daugiasluoksniškumas, pačių miestiečių yra suprantamas kaip miesto problema, kurią pastarąjį dešimtmetį buvo bandoma spręsti. O tai buvo (ir yra) daroma labai įvairiai.

...skatyti toliau...

Beveik viskas ką girdėjote apie Daniją yra tiesa. Vikingai, dviračiai, laimingi žmonės, skandinaviškas dizainas, šalti pietūs ir daug lietaus. Tačiau tai galiu pasakyti tik dabar. O kelionė čia prasidėjo prieš gerus du su puse mėnesio kai dar nežinojau, kad Arhusas iš tikrųjų yra Orhusas.

Susikrovęs savo bagažą saulėtą rugsėjo 7tos popietę klestelėjau į vieno iš Lietuva-Danija maršuto mikroautobuso sėdynę kartu su tautiečiais nusprendusiais laimės ir pinigo ieškoti svetur. Ekipažą sudarė panevežietis studijuojantis Odensėje, nesiskiriantis su degtinės buteliu vyriškis, dvi prostitutės, šaltkalvis ir vyras kuris kaip pats sakė už pinigus padarys viską. Parą trukusi kelionė pagaliau pasiekė tikslą ir su visa manta išsilaipinau Aarhuse, kuriame tuo metu kaip tik vyko didžiausias metų festivalis. Patekau į performansų, koncertų, parodų ir atsitiktinių pažinčių srautą. Didesnėse miesto aikštėse atsiradę pavilijonai tapo pjedestalais ir arenomis gatvės šokiams, performansams ir kitokioms kultūrinėms demonstracijoms. Žmonės užtvindė gatves ir bendra atmosfera priminė Vilniaus sostinės dienų ir Kultūros nakties hibridą.

 

20130907_235948

...skatyti toliau...

Vaikščiodamas šiltomis ir žaliomis gatvėmis, pilnomis mersedesų, ferarių, alfa romeo ir kitų, naujausių modelių ir būtinai blizgančių kaip veidrodis automobilių, bet žvalgydamasis aukščiau, žinoma, į pastatus, vis pagalvodavau, kad pernai  Architektūros[ekskursijų]fondo organizuotos ekskursijos po sovietmečio modernizmo paveldą įvairiuose Lietuvos miestuose buvo puiki įžanga prieš atvažiuojant čia. Nes jei norėtųsi apibūdinti Lugano miestą, nusakyti ryškiausią jo paliekamą įspūdį, tarčiau (prieš tai išvardinęs visus akivaizdžius, visų suprantamus ir minimus dalykus, tokius, kaip mėlyni kalnai, supantys miestą, ramus ir žėrintis ežeras, prabanga!, palmės ir t.t…) be visų šitų dalykų pasakyčiau, kad Lugano architektūrinis veidas – tai maždaug šešiasdešimtųjų – devyniasdešimtųjų modernizmo (ir jam artimų stilių) pastatų dėlionė. Bet koks tas modernizmas, kokius raktus būtų galima pasiimti, einant į architektūrinį pasivaikščiojimą po kurortiškąjį Luganą – norėtųsi pasidalinti detaliau.

...skatyti toliau...